admins
Welcome
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje!Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs, kur keisčiausios legendos pasirodo esančios ne išgalvotos, o tikros, tai vieta, kiekvienam tapti kuo jis tik nori. Tai miestas, kuriame nei vienas žmogus nesensta, kur nėra ligų ir negandų. Čia nerasite oro uostų ir įprastų visiem pažįstamų miestų ir šalių. Čia magiški portalai žmones gali perkelti į visai naujas, niekam negirdėtas karalystes, į žemes, kur gyvuoja milžinai ir žmogėdros, kur sutikti vienaragį ar drakoną yra normalu. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo?
beautiful ones
Kitas veikėjas:


Share | 
 

 Kambarys nr.1809

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
Mary Elizabeth Muerte
I never make the same mistake twice, i make it 5 or 6 times just to be sure
avatar
avatar
I never make the same mistake twice, i make it 5 or 6 times just to be sure
lav's : 449
posts : 942
fc : Adelaide Kane
RašytiTemos pavadinimas: Kambarys nr.1809   2016-07-31, 22:54


Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-25, 18:16

Vos tik palikusi pokylio salę, Astoria grįžo į viešbutį. Vos prieš vakarą atvykusi į šį miestą ji apsistojo viename geriausių viešbučių, planuodama čia pasilikti ne ilgiau kelių naktų. Juk čia atvyko tik dėl vieno tikslo, kurį jau dabar buvo įvykdžiusi. Nusiėmusi aukštakulnius, bei paleidusi kūnu nuslysti suknelės audiniui, ji pasisuko į vonios kambarį. Užtrukusi ten vos kelioliką minučių, vampyrė nuoga grįžo į kambarį. Susiradusi sau įprastus seksualius apatinius rūbus ir užsimetusi chalatėlį, bei apsiavusi aukštakulnius, prisėdo ant lovos, pasipurendama kiek savo garbanas. Susiradusi mobilų, surinko seno pažįstamo numerį ir greit užsisakiusi maisto į numerį, padėjo telefoną ant naktinio stalelio, pati pakildama nuo lovos ir žengdama prie stiklinės sienos, pro kurią atsivėrė nuostabus gyvo naktinio miesto peizažas.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-25, 20:37

Vos kelios akimirkos ir Rainard stovėjo prie viešbučio. Pasitaisęs savo šukuoseną ir kiek apsidairęs ar nieko nėra šalimais, vampyras vienu lengvu judesiu šoktelėjo ir nusileidęs į vieną iš viešbučio balkonų kreivai pats sau šyptelėjo. Visgi jo akys greitai užkliuvo už pažįstamo veido ir dailių kūno linijų, gaila paslėptų po chalatėliu. Pasikeitęs atgal į savo įprastinę išvaizdą, vampyras žengtelėjęo kelis žingsnius link lango ir atsirėmė petimi į pastato sieną, dar atremdamas savo galvą į ją ir vieną ranką susikišęs į kelnių kišenę, o kitą kilstelėjęs pasibeldė į balkone esančių stumdomų durų stiklą. O kaip jis ją susirado? na tai nebuvo sunku, mat visu pirma jis mieste turėjo labai daug akių, o visu antra jos saldžių kvepalų aromatos buvo it koks Jacobs kavos kvapo nutiestas kelias, specialiai jam, iki jos buvimo vietos. Atrodo lyg ji pati norėjo, kad šis susirastu ją.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-25, 22:00

Laukdama savo šio vakaro vakarienės, kuri turėjo jau vos po pusvalandžio prisistatyti prie šios vampyrės viešbučio durų, Astoria žvelgė į tolį, į nakties tamsumą apgobusį miestą. Sunėrusi rankas po krūtine, mintimis buvo nuklydusi į vos prieš valandą buvusį pobūvį. Volturių renginį, kuriame ji turėjo suerzinti garsiąją šeimą, pasimėgauti gautu dėmesiu ir senų vampyrų neapykantos žvilgsniais. Taip ji tai gavo net su kaupu, bet visa tai ją tenkino ne tiek daug kiek turėjo. Mintyse buvo ne tai. Šį vakarą svarbiausi ne pasiekti tikslai, o ką ji sutiko, ką po velniais pajuto ir kas tai išvis buvo. Ką tai reiškė ir kodėl išvis tai jai vis dar rūpi? Giliau įkvėpusi, ji jau sukosi eiti į kambario gilumą, kai staiga išvydo JĮ. Lyg niekur nieko, rymojanti jos balkone ir baladojanti į stiklines duris. Kilstelėjusi iš nuostabos antakius, per akimirką susiėmė ir kaip visada išmetusi žaismingą šypsnį, atleido sunertas rankas po krūtine taip chalatėliui prasiskleidžiant ir žengusi vos menką žingsnelį, atstūmė duris, - Nuo kada Volturai tokie civilizuoti ir leidžia saviems bendrauti su bet kuo.... ar tu čia be jų žinios?, - nužvelgusi vyrą, žingsneliu atsitraukė nuo durų taip duodama jam kelią įeiti vidun.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-25, 22:25

Atrodo mintys, kad namuose, tai yra Volturių pilyje, jo laukia ilga ir nuobodi kankinimų terapija, šiuo momentu aplenkinėjo vaikino galvą. Žinojimas, kad gali nesulaukti ir aušros, taip pat šiuo metu jo neitin lietė. Kurgi lies, kai vos už plonyčio stiklo stovėjo mergina, pasigrobusi jo šio vakaro mintis ir dėmesį. Ir keistai stipriai užgavusi jo viduje buvusias jautriausių jausmų stygas, kurių atrodo jis nė nežinojo turintis. Stovėdamas su savo labai mielu, nuskriausto šuniuko veidu, vampyras ramiai ir kantriai žvelgė į merginą, kol šiai aiškiai nustebus dėl jo vizito, bet pravėrus balkono duris, žvilgsniu nuslydo jos tobulai nulietu, it geriausio skulpturiaus rankų nulipdytu, kūnu. - o nuo kada turiu pateikti itin išsamią ataiskaitą apie savo buvimo vietą ir draugų sarašą?- lūpose iškreipęs kreivą šypsnį, Rainius kilstelėjo klausiamai antakiuką ir atsistūmęs su petimi nuo sienos, atsitiesė, pajudėdamas vidun, vos tik Astoria pasitraukė nuo įėjimo, jį nebyliai pakviesdama vidun. Žengęs žingsnį į vidų, Rainis trumpam stabtelėjo, dešinę ranką laikydamas kišenėje, o kairę užkišdamas už gražuolės chalatėlio ties jos dešine puse, ir nuslysdamas ties riestu užpakaliuku ir vos šonu pasisukęs į ją prisilenkė, bei nutūpdęs ant jos dešinio lūpų kampučio mažą bučinuką, nekaltai, bet kartu velniukiškai šyptelėjo,- beje, labas ir vėl,- tyliai sukrizenęs mirktelėjo vampyrės pusėn ir lyg niekur nieko spustelėjęs jos dailią sėdimąją atsitraukė, pasukdamas gilyn į kambarį, kartu dar susigrūzdamas kitą ranką į kišenę ir apžvelgdamas patalpą.- hmm... kažkodėl maniau, kad tokia dama kaip tu gyvena tik geriausiuose apartamentuose,- timptelėjęs lūpų kampučius žemyn ir stabtelėjęs prie vienos iš spintelių, Rainis paėmė į rankas kažkokią čia buvusią statulėlę ir ją apžvelgęs dar žvilgsnį mestelėjo Katkos pusėn. Nu ji gi iš šalies atrodo kaip labai didelė ledi, tai mažų mažiausiai vaikinas tikėjosi kiek kuklesnio kambario. Jam ji atrodė kaip viena tų, kurios mėgsta prabangų gyvenimo stilių.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-25, 23:19

Rainard ganėtinai aiškiai atsakius į merginos užduotą klausimą, Katya suprantamai linktelėjo, kiek kartu suspausdama lūpytes, tvardant kylanti juoką. Gal ji per daug ir nesidomėjo Volturių vidaus politika, bet kai kuriuos dalykus nebuvo sunku visiems suprasti, vos tik sužinojus kas šis klanas buvo. Taisyklės galiojo ne tik, kitom gaujom, ne tik klajūnam vampyrams, kaip Arkadyevna, jos galiojo ir patiems Volturi nariams, tiems kurie nebuvo viso klano galva. Nieko kol kas nebeatsakiusi į tai, vampyrė tiesiog stebėjo vyrą, kurio ranka jau vulgariai vyniojosi aplink jos liemenį, netrukus ir savo delnu apgaubiant vieną jos žaviąją bandelę, - Sveikas, - saldžiai ištarusi, primerkė akis, sulaukusi bučkio, kuris nors ir buvo labai jau malonus, bet va rankelę ant jos sėdimosios nekėlė didelio susižavėjimo. – Žinai, kad išvaizda dažnai apgaulinga. Todėl patariu būti atsargiam..., - iškėlė pirštuką, - Savo kūnu aš leidžiu grožėtis, bet jį liesti leidžiu ne bet kam, - tai buvo tiesa. Pirmas įspūdis dažnai versdavo manyti, šios vampyrės laisvu būdu. Flirtas, viliojimo menas, judesiai, žvilgsniai, saldus balsas, dviprasmiškos replikos, provokuojantis artumas, dažnai net per daug seksualūs rūbai, tai buvo šios blondinės stilius, tačiau visa kita... privilegijos ją liesti, turėti, buvo tik išrinktiesiems. Rainard nutolus gilyn į jos viešbučio kambarį, bei ėmus jį kritikuoti, Arkadyevna, kilstelėjo antakiuką, kol pro jos lūpas prasprūdo švelnus juokas, - Tai tik kambarys, kurį jau paliksiu ryte. Apartamentai šiame viešbutyje man kelia neigiamus prisiminimus, - trūktelėjusi lūpų kampučius, užvėrė balkono duris, tuo pat metu išgirsdama bildesį į numerio duris. – Tu išalkęs?, - apsisukusi mestelėjo intriguojanti žvilgsnį į tamsiaplaukį ir nė nesulaukusi šio atsakymo nukaukšėjo prie durų.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 00:01

Išgirdęs merginos komentarą ir švelnų pagrasinimą dėl jo rankos nuklydimo, Rainis tik nekaltai ir kartu šėlmiškai nusišypsojo priglausdamas prie širdies ranką ir giliau atsidusdamas,- atleisk, bet aš dėl tavęs ir taip vaikštau plonu ledu su Volturiais, tad tikiuosi bent kokio bonuso už tai,- akyse žybtelėjęs valiūkišku paslaptingumu, tarstelėjo kol tik kreivai šyptelėjęs ir vėl apsisuko patyrinėti jos kambario. Aišku jis čia kalbėjo nerimtai, visgi gerbė kiekvieną moterį ir jei vienai kažkas nepatikdavo ir ji nesidrovėdavo to pasakyti, tai Rainis tikrai į viską atsižvelgdavo ir bent jau pabandydavo kiek prilaikyti savo nenaudėles rankas ar kitas kūno dalis. Visgi nebuvo iškrypes dėdulė, kuris prievartauja žavias damas, nori jos to ar ne. Na, bet gerai bent tiek, kad jam leidžiama akis ganyti kur panorėjus, gal bent taip numalšins savo norą eksponatą pačiupinėti ir pirštais ir dar patyrinėti lūpomis. - ryte? kur taip skubi?- išgirdęs jos atsaką į sekančius žodžius, vaikinas kiek surimtėjęs kilstelėjo klausiamai antakiuką ir netrukus kiek susiaurinęs savo žvilgsnį kilstelėjo vieną lūpų kamputį viršun,- na ir kokie tie neigiami prisiminimai, brangioji?- paslaptingo tono pagardinti žodžiai praslydo pro vyro lūpas, jo susidomėjusiam žvilgsniui įdėmiai smingant į vampyrės akis. Jam buvo įdomu sužinoti kas čia tokio nutiko, kad žavingoji dama net nenori vienai nakčiai ten apsistoti. Staiga pasigirdus bildesiui ties durimis, Rainis kaip mat akimis nuklydo ties jomis, aišku pagalvodamas apie Volturius ir kiek įsitempdamas, bet akivaizdžiai Katkai nesutrikus ir užklausus dar vieno klausimo, vyrukas lėtai gražino savo kiek klausiamai susidomėjusį žvilgsnį ties mergina,- Tavęs? visada,- sodrus vyro juokas prasprūdo pro vampyro lūpas jam šėlmiškai šyptelint ir netiesiogiai patvirtinant, kad yra išalkęs. Arkadyevnai pajudėjus link duru, Rainis patogiai įsitaisė ant vieno iš čia buvusių fotelių dar akimis pasekdamas nulinguojantį katytės užpakaliuką ir dabar jau bandydamas pamatyti kas ten atkeliavo.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 00:31

-Ir koks tai jausmas?, - menkai šyptelėjusi kilstelėjo antakiuką, - Slysti dėl moters, kurios nė nepažįsti? Kuri tavimi kažkada kaip sakei, pasinaudojo, ir štai tu vėl čia... net daugiau įklimpęs nei tada, dėl tos pačios merginos, - išdėsčiusi faktus, šviesiaplaukė caktelėjo liežuvėliu ir galiausiai žaismingai nusišypsojusi, nusisuko, pasistiebdama pažvelgti pro durų akutę ar išties čia buvo jos laukta užkandėlė. – O yra priežasčių, dėl ko turėčiau pasilikti?, - nustačiusi naivų balselį, atmetė plaukus atgal per petuką pažvelgdama į tolėliau įsitaisiusi Volturi ir suėmusi durų rankeną, nuleido ją atidarydama duris. Jaunuoliui kaip mat prisistačius kiek drebančiu balsu, bet tuo pačiu kiek apstulbusiu, mat aiškiai vaikis tokios jo žudikės neįsivaizdavo, Katya kiek pavartė akis, jausdama ne tik žmogelio gašlų žvilgsnį bet ir pastebint jo kelnių turinį padidėjant. Galiausiai tik paliepusi savo vakarienei eiti vidun, užtrenkė paskui juos duris, pati nukaukšėdama prie mini bariuko, iš kurio paėmusi kelias stiklines, pirštuką paraitė jaunuolį prieiti arčiau. Kaip mat virtuviniu peiliu prarėžusi žmogelio riešus, paliepė jam juos laikyti virš dviejų taurių, taip pildant jas krauju, o pati dama palinkėjusi vaikinukui sekmės, pasisuko link vampyro. – Taigi, kurgi mes baigėm?, - retoriškai užklaususi patėškė šikniuką ant Rainard kelių, vieną rankelę permesdama per jo pečius, susikeliant koją ant kojos. – Aš tau išties patinku, taip?, - prislopinto balso tembro padabinti žodžiai paliko moters lūpas, jai priartėjant prie vyro veido, žvilgsniui nuslystant prie lūpų. Ne Volturi atveju, ji būtų klaususi kito. To, ar su visomis jis elgiasi būtent taip, kiek daug tokių kaip ji sulaukė jo dėmesio, bet dabar ji žinojo, kad tolia dauguma moterų jam būtų atnešę begales kančių ir vargu ar jis dar būtų vadinęsis Volturi pavarde. Ji buvo pirma dėl kurios jis taip rizikavo, ir gal net vienintelė su anu kartu dėl kurios išvis rizikavo. Tai ji matė ir buvo per daug protinga suvokti.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 01:58

Lengvu juoku nulydėjęs merginos žodžius, vampyras šiek tiek pakraipė galvą į šonus. Taip, jis labai lengvai slydo link prarajos būdamas šalia šios merginos ir jau antrą kartą dėl jos rizikuodamas savo galva. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtu, jis to neitin gailėjosi. Viskas atrodė taip teisinga ir artima.- įdomus jausmas,- trumpai atsakęs Rainius timptelėjo lūpų kampučius žemyn ir netrukus lūpose iškreipęs kreivą šypsnį, dar kartelį žvilgsniu nusliuogė jos tobulai išskaptuotomis kūno linijomis. - ir kažkodėl visai šitokio paslydimo nesigailiu,- galiausiai gūžtelėjęs petukais it kalbėdamas apie neitin reikšmingus dalykus tarstelėjo. Taip, jis žiauriai mynė tiek savo principus tiek Volturi nustatytas normas ir taisykles, tačiau ką jam daryt, kad jis mėgo ne tik dailias moteris, bet ir protingas bei keliančias jam pavojų, ko pasekoje jo kūnu it elektros srovė teka adrenalinas. Vienas mėgstamiausių vyro kūne bežaidžiančių pojučių. - na nežinau, galime jas sugalvoti,- tokiu le susimasčiusiu tonu taręs vaikis gūžtelėjo petukais,- pirmoji galėtu būti pavyzdžiui dėl manęs,- vos po sekundės nutaisęs suktai paslaptingą šypsnį vyras pakilnojo antakiukus ir mirktelėjęs žavingai damai, dar nekaltai prikandant apatinę lūpą sulaukė kol ši atvers duris, leidžiant ir pačiam vaikinui nužvelgti labai jau greitai spėjusį susijaudinti svečią. Nepiktai užvertęs akis, mat tokį absurdišką ir gėdingą reginį matyti buvo tikrai ne šiam vampyrui, sugavo vyruko pasimetusį žvilgsnį. Buvo daugiau nei aišku, kad per greitai spėjęs apsidžiaugti tuom, kad bus su šia gražuole, jam teko taip pat greitai ir nusivilti išvydus Rainard, kuriam anas nė per nago juodimą neprilygtu. Ką jau padarysi, kad ne visi gali būti tokie tobuli. Volturi lūpose iškreipęs kiek kreivai gasdinantį šypsnį, vos akimirkai kilstelio antakiukus ir tik nusijuokęs iš išgastingo vyruko veido, pasisuko link netrukus iš kelnių kišenės ištraukto telefono ekrano. Kažką paspaudinėjęs savo telefone ir palaukęs kol katytė susitvarkys su jų vakarienę, vaikinukas įsikišo tą XXI amžiaus išmįslą į kišenę ir dabar akis pasukęs link jau ant kelių spėjusios įsitaisyti Arkadyevn’os akių, laisvą ranką įtaisė ant jos liemens, o kita ant jos kelio, jį švelniai pamasažuodamas sukamaisiais judesiais. - brangioji, Tu visiem patinki,- žvilgsniu parodęs į kiek sutrikusį, bet vis dar dėl Astorij’os besiseilėjantį bernužėlį trumpai, taip pat pritildytu balsu tarstelėjo lūpose palaikydamas blankiai valiūkišką šypsnį,- o aš tikrai neišimtis. Visgi tokia moteris kaip Tu ant kiekvieno kampo nesimėto,- netrukus dar pridūręs, Rainard gražino savo žvilgsnį ties žalsvomis vampyrės akimis savo veidą priartinant prie jos ir lūpomis sugaunant jos karštą, saldų alsavimą.- na, bet juk ir pati neesi man abejinga, argi ne taip?- vyro ranka, buvusi ant jos kelio pradėjo lėtai slinkti aukštyn merginos švelnia it aksomas oda, jo putlioms lūpoms lėtai ir gundančiai tariant šiuos žodžius prie pat moters lūpų, kurios vos po akimirkos buvo užkliudytos Volturi liežuvio galiuko. Bet žinoma, viską netrukus sugadino krenkštelėjęs jaunikaitis prie baro, kuris šį vampyrą privertė kiek susiraukti ir išleisti trumpą, nepasitenkinimo prisigėrusį urgztelėjimą.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 12:48

Vampyrės pasitraukimas iš pobūvio, buvo lyg pasąmoningas gelbėjimas šio vyro. Ji jo akyse matė tai, dėl ko jis visgi ir vėl pasirodė šalia jos. Rainard ten, stovint šalia jos, laikant ją glėbyje, būtų šokęs į pačią ugnį, stojant pusėn tos, į kurią buvo nusitaikiusi visa jo paties šeima. Gal ši moteris ir buvo beširdė, gal ir būtų be vargo pasinaudojusi ir paaukojusi bet ką, vardan savo dailaus užpakaliuko išsaugojimo, bet šis vyras ją kažkuo užkabino, kas deja visai nebebūtų veiksminga, jei jis mirtų. – Kiekviena nuodėmė būna saldi, tol kol nepajauti atpildo už ją, - nerūpestingi tačiau taikliai aštrūs žodžiai pasklido patalpoje, merginai nė nepažvelgiant į tamsiaplaukį, - Jei paslydai pobūvyje, puikiai žinai, kad tavo buvimo čia... dabar, jie tikrai nedovanos, - rimtesnis vampyrės žvilgsnis kliudė vyrą, taip akimirkai galbūt pabandant jį pažadinti iš užklupusio saldaus sapno. Perlieti vėsiu vandeniu, priverčiant atsipeikėti suvokiant ką jis išties daro. Tai buvo uždrausta, be jokios galimybės, kad vieną dieną viskas bus gerai. Volturi primetus jos pasilikimo priežastį save, Arkadyevna nesusilaikiusi nusijuokė, - Ir ką mes darysim, Rainard? Slėpsimės kokiame urve, kaip paaugliai, nuo Volturių, kad tik išsaugotume galvas ant pečių?, - klausiamai kilstelėjo antakiuką. Taip ši mintis visai jos nežavėjo. Nors šis vyras išties buvo velniškai patrauklus, nors jis jai patiko, bet ji nebuvo naivi mergaitė tikinti romantiškomis pasakomis. Volturiai ir taip jos ieškos dėl spektaklio vakarėlį, o ką dar kalbėti, kai pačių šeimos narys pametęs visas savo pareigas ir ištikimybę, šildys savo glėbyje jų priešę. – Taip, patinku visiems, bet ne visi, dėl manęs nė nesumirksėję pasirašo sutartį su giljotina, - pamosavo atmestinai rankele, kiek patogiau patrindama užpakaliuką ant vampyro kelių taip įsitaisant, - Vis negebu suvokti, tu drąsus ar tiesiog kvailas..., - mįslingai ištarusi, galiausiai švelniai nusijuokė, pirštuku užkabindama vyro smakrą, kai šio liežuvėlis gašliai kliudė šviesiaplaukės lūpas, taip priverčiant ją žaismingai šyptelėti. Jo paties klausimas buvo tik nulydėtas paslaptingo šypsnio, rankelės kurią laikė permetus per jo pečius, pirštais, nukeliaujant per pečių liniją, delnui galų gale tik priglundant prie jo kaklo, taip jai tiesiau atsisukant į jį. Tačiau pačiu netinkamiausiu laiku, jaunuoliui prie baro sukrenkštus, o Rainardui reagavus į tai, Katya tyliai sukrizeno, - Nemaniau, kad Volturius sugeba trikdyti žmonės, - aiškiai nestokojanti nusivylimo tono, trūktelėjo lūpų kampučiais žemyn, tuo pat metu ir atsitiesdama taip kiek atitolstant nuo gražuolio, - Maniau, jūs vyriški, tvirti ir savimi pasitikintys...., - vis nepaleisdama nusivylimo tono toliau čiauškėjo, - O ir žinai, tokiom moterim kaip aš, berniukai nėra prie širdies, - apgailestaujančiai atsidususi, bei vėl pasisukusi šonu, nebežvelgiant į vampyrą, pakilo ant kojelių, pasitvarkydama chalatėli. Na, ką nebebuvo reikalo čia gaišti laiką ant Volturio kelių, kuris net pasibaido nuo menko padarėlio kaip žmonių vaikis keliamų pašalinių garsų.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 15:24

Astoria jam buvo it sunkiausia mįslė. Atrodo jau žinai atsakymą ir tuoj sakysi, bet staiga viskas apsiverčia ir tu vėl grįžti į visos mįslės įminimo pradžią, mat atsiranda kažkokia nauja užuomena, kuri sumaišo visas tavo kortas. Su Astoria tas pats, atrodė jis jau matė, kad jai nerūpi ir jo likimas jai kaip buvo prieš daugelį metų nesvarbus, taip ir išliko, bet štai vienas mirktelėjimas ir pro merginos putlias lūpas sklindantys žodžiai siųnčia kiek kitokias vibracijas. - nuo kada tau parūpo kas manęs laukia?- žaismingai susiaurinęs savo žvilgsnį vaikinas prunkštelėjo, netrukus tik nepiktai užversdamas akis ir viską nurašydamas linksmesnei gaideliai. Nebuvo jis durnas, puikiai žinojo kokioje gilioje duobėje yra, bet kelio atgal nebuvo ir jis kaip ir pasiryžęs priimti savo likimą išskėstomis rankomis. Juk anksčiau ar vėliau jis būtu kažką iškrėtęs tokio, kas būtu perpildę Volturi kantrybės taurę, kurią metų metus šis vaikinas po truputėli ir taip jau pildė. - nu kodėl būtent urve? manau ir koks fainas namukas visai sueitu,- gūžtelėjęs petukais lyg niekur nieko tarstelėjo, it tikrai jie galėtu sau ramiai pasistatyti namą ir ten gyventi lyg kokioje Volturiams nepasiekiamoje pilyje. Aišku naivu, bet Rainius turbūt vistiek išbandytu tokią galimybę. Išgirdęs sekančius merginos žodžius, vaikinas nuoširdžiai nusijuokė dar nusibraukdamas nematoma ašarą nuo skruosto,- oi, gražuole, nesusireikšmink taip, ne vien dėl tavęs, kaip tu sakai, pasirašiau tą sutartį su giljotina. Ir prieš tave aukseliu tikrai nebuvau,- mirktelėjęs katytei dar karteli vaikinas nusijuokė ir lūpose išpiešęs valiūkišką šypsnį akimis nuklydo ties jos žaismingu šypsniu pasidabinusias saldžias lūpas. - na, o dėl kitų, tai nustebtum kokius kryžių kelius jie vargšai dėl tokios moters kaip Tu galėtų nueiti,- dailiai pamerkęs Arkadyevnai akimi, Rainius kiek suktai šyptelėjo. Vyrai visais laikais išliko vyrais, ir dėl tokios moteriškės, kad bent vienai nakčiai paturėti, jie galėjo tikrai daug ką nuveikti, net to, ko pačiai Astorijai į galvą gyvenime neateitu. Vakarienei išleidus kažkokį garsą, Rainiuj dėl jo sukrutus, o pačiai Arkadyevnai net pakilus nuo vaikino kelių, pradedant postringauti apie tai ko ji tikėjosi iš Volturi ir panašiai, vaikinas tik kilstelėjo aukščiau antakiukus lūpose iškreipdamas linksmą šypsenėlę, ir akimis pasekdamas vampyrę,- pas mus kiek kitokia tvarka, vakarienė garsų neleidžia,- caktelėjęs liežuvio galiuku ir veide nutaisęs apgailestaujantį veiduką tarė,- o dėl tvirtumo, vyriškumo bei pasitikėjimo savimi tai galiu tik patvirtinti, kad tai puikiai apibrėžia mus, net nesuprantu kodėl tu tik manai, o ne žinai tai,- papūtęs kiek lūpas ir susiaurinęs savo žvilgsnį vaikinas pakraipė į šonus galvą, “nelabai” suprasdamas kodėl jos balse skamba abejonės ir net kiek le įsižeisdamas. Bet štai ties paskutiniais žodžiais, vyras savo akis pasuko link žmonių vaikio,- tai jei berniukai ne prie širdies, ką šis vaikas čia veikia?- aišku jos tą repliką pritaikęs tikrai ne sau, o tam savo kelnėse nenulaikančiam daikčiuko vaikinukui, klausiamai iškėlė antakiuką dabar susidomėjusiai pažvelgdamas į Katya ir laukdamas jos atsako. Nu vat vyrukas nesuprato ką čia gali veikti malalėtka, kai ji tokių neitin mėgsta.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 18:47

Rūpestis ir Astoria, buvo dvi nesusiejamos ir atskiros sąvokos, jau daugelį šimtmečių. Su šios moters žmogiškumu, kažkada dingo ir jos šilti jausmai. Jei ką dabar mylėjo, jei kuo ir rūpinosi, jei kas ir buvo svarbiausia, tai tik ji pati sau. Ir štai vyras, kuris tik ją pas ją patekęs pro balkoną, teigia, jai rūpintis. Arkadyevnos lūpas paliko saldus juokas, - Na, supranti mielasis, šį vakarą aš užsakiau, tik vieno lavono pašalinimą iš mano numerio, ir jei čia staiga įsiverš Volturai, ką aš darysiu su į dviem dalimis padalinto vampyro lavonu iki paties ryto, - nerūpestingai trūktelėjo lūpų kampučiais žemyn, kartu ir skėstelėdama rankelėmis, lyg šis incidentas jai būtų tikrai visai nepraktiškas. – Galima sakyti tik susipažinom, o tu jau kone renki mums namus, miela, - pasilenkusi pirštuku bakstelėjo į vampyriuko nosiuką, dar kartu ir žnybtelėdama kaip mažam vaikui į skruostą, sustatant lupytes, tarsi sakant ‚utitiu‘. Tačiau vos po to Rainard tuoj pat ėmus gintis, kad visi jo veiksmai buvo visai ne dėl jos, mergina akimirką įtariai žvelgė į jį, išrietusi antakiuką, kol tik giliai įkvėpė, - Ir toliau tai sau kartok, brangusis... bent vienas iš mūsų, čia tuo tiki, - caktelėjusi liežuvėliu, papūtė lūpytes, rūpestingai užsirišdama chalatėlio dirželį per liemenį, nors dekoltė šis menkas audinys nė trupučio nepridengė. – Gerai tave suprantu?, - suraukė staiga antakius, iškeldama pirštuką į orą, lyg taip laikinai jį sustabdytų, - Kad tu skatini mane žvelgti į kitus vyrus...?, - vis dar suraukusi antakius žvelgė į tamsiaplaukį, dalinai lyg ir suvokdama jo kalbas, bet kita dalimi, nebe taip ir suprantanti jo dabartinį vizitą čia. Juk dar prieš akimirką būtų galėjusi prisiekti, kad vampyras ją susirado nes jos troško būtent sau, o štai dabar apie kitus vyrus kalbėjo taip, lyg jie būtų kur kas vertesni šviesiaplaukės kompanijos. – Nežinau, nes visų pirma jus Volturius pažįstu tik iš blogosios pusės, na teisingiau keletą jūsų, ir tai tikrai nesi tu. O tai koks jūsų paveikslas yra nupieštas visuomenės, manęs visiškai neveikia. Turėjai jau suprasti ką manau, - nužvelgė akivaizdžiai susierzinusi Rainard, nors ir tai bandė maskuoti jo veidą dirbtinai iškreipusi šypsenėlė. Pati sarkastiškai kilstelėjusi lūpų kamputi, pasilenkė savo subiniuką atstatydama tiesiai priešais vyrą, - Tu tikrai šito klausi? – nerūpestingai sučiulbėjo, pasitvarkydama aukštakulnių dirželio užsegimą, - Apsimesiu, kad šito negirdėjau, mielasis, - atsitiesusi pažvelgė per petį į jį ir mirktelėjusi ėmė kaukšėti prie baro. Šis vaikis buvo maistas ir tai buvo daugiau nei akivaizdu. Vien kraujas, vien raudonas skystis, kuris kuo jaunesnis kuo daugiau nekaltas, tuo gardesnis. Žinoma ji mėgo ir moteris, bet šį kartą vyriškas prieskonis jai buvo reikalingas. – Tai gal ir vakarienės atsisakysite, nes tai ne pagal jūsų tvarką?, - jau taurėm esant kone pilnomis, vampyrė suėmė jas ir paliepusi vaikinukui trumpam prisėsti, apsisuko, vienos iš jų stiklą priglausdama sau prie lūpų. Na, ką ši gražuolė buvo pasiryžusi pabūti svetinga ir savo vakariene pasidalinti, bet jei jau ponaičiui čia viskas per prasta, labai neliūdės pati kuo puikiausiai ištuštindama jaunuolio venas.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-26, 22:09

- nemanau, kad labai tau rūpės, jei šalia mano į dvi dalis paskirstyto kūno gulės ir tavasis, juk mes abu esame beveik vienodai ieškomi,- kreivai šyptelėjęs vaikinas gūžtelėjo petukais, daugiau ta tema jau nieko netardamas. Kažkaip visos kalbos apie iš Volturi pusės gresiančius pavojus jam tik mušė per gerą nuotaiką, na o čia atvykdamas jis to planuose tikrai neturėjo. - na taip, ir dar turėsim iš kažkur vaikučių pabiručių, kelis šunis, gal kačiukų, ir gyvensim it ideali šeima iš tų amerikietiškų filmų,- mirktelėjęs merginai, bet netrukus tik kiek prisimerkęs ir susiraukęs nuo vampyrės tokio jo niančinimo pakraipė papūstas lūpas į šonus. Ties sekančiais merginos žodžiais, Rainius nepiktai užvertė savo akeles, jau nieko šia tema netardamas ir kiek patylėdamas, mat ši panelytė vis tiek viską išverstu į sau tinkamesnę pusę. Tačiau, į kitus klausimus vaikinas sukluso. Tiesa, jo išsireiškimai galėjo būti suprasti ir iš tos pusės, ko jis pats nė neturėjo galvoje,- na jau ne, brangioji, tikrai neskatinu,- pakraipęs savo galvą į šonus, vampyras rankomis įsirėmė į fotelio ranktūrius ir į juos pasirėmęs pakilo ant kojų,- visu pirma tai dėl to, kad tie vyrukai nors ir stengiasi dėl tavęs tikrai man neprilygtu, o visu antra tavęs pageidauju tik sau, tad stumti į kitų glėbį būtu daugiau nei kvaila, nemanai?- kilstelėjęs vieną lūpų kamputį viršun, vieną antakiuką išraitęs į klausiamą ir dar skėstelėjęs rankomis, vampyras pasiteiravo. Aišku dabar galima buvo viską išvartyti taip, kad jis pats sau prieštarauja, na, bet dėl jo nusikalbėjimo reikėtu kaltinti Katya ir jos hipnotizuojančias bei visas mintis sumaišančias kūno linijas. Netrukus dar išklausęs ir merginos postringavimo apie tai kokius ji pažįsta Volturius ir kaip jie jai atrodo, vaikinas susimastė, ir vėl nuspręsdamas patausoti savo liežuvį ir neaušinti burnos. Ir šiaip į jį atkištas užpakaliukas daugiau traukė dėmesį nei mintys apie Volturius ir jų paveikslo pagražinimą merginos akyse. Astorijai pajudėjus link baro ir susitvarkius su savo žmogeliu, Rainis nusijuokė,- na na, nereikia visko taip perdėti,- žaismingu mirktelėjimu apdovanojęs vampyrę, Volturi pajudėjo link baro ir stabtelėjęs iš kitos pusės nei mergina į rankas paėmė taurelę, kilstelėdamas ją aukščiau it nebyliai pasakant į sveikatą ir priglausdamas prie savo lūpų. Keliais gurkšniais ištuštinęs stiklinę su klampiu jaunuolio krauju, Rainius net lengviau atsikvėpė pajausdamas kaip jo kūnas net kiek pagyvėja. Gražinęs stiklą atgal ant baro, vyras alkūnėmis atsirėmė į jo psviršių ir perbraukęs per lūpas liežuvio galiuku, sugaunant paskutinius kraujo lašelius, palinko prie žmogelio, savo juodomis akimis žybtelėdamas ir kiek grėsmingai, velniukiškai nusišypsodamas,- šiandien kažkaip neesu nusiteikęs žiūrovams,- kiek apgailestaujančiu tonu tarstelėjęs Rainis atsitiesė ir pabeldęs pirštais per marmurinį paviršių mestelėjo trumpą žvilgsnį į Arkadyevn’ą, taip vos po sekundės pajudėdamas. Apėjęs barą ir sustojęs priešais jau aiškiai į kelnes dedantį, bet bandantį apsimesti galiūnu halku, žmogelį vyras kiek kreivai šyptelėjo savo pirštais apglėbdamas jo veidą ir įkalindamas jį savo rankose, kol tik vienas staigus judesys ir žmogelio kaklas netaisyklingai buvo užsuktas į šoną, o kūnas tapo it skudurinės Onutės.- labai tikiuosi, kad nepyksti jog tavo žaisliuką taip greitai pribaigiau, bet šitas cackinimasis truputėli nusibodo,- leidęs kūnui sunkiai dungtelėti ant grindų, vyras pasisuko link Astorijos, nerūpestingai sumosikuodamas ranka, ir su kiek nuobodžiaujančia veido išraiška veide prisiartindamas prie katytės,- ir šiaip kai tokia moteris visai prie pat, nesinori leisti kažkam kitam ja grožėtis ir pačiam kiek prisilaikyti nuo tikrųjų įgeidžių,- vos per sekunde permainęs savo veido išraišką į kiek nusivylusią, liūdnai tarstelėjo delnais priglusdamas prie moters klubų ir šią atsukdamas į save. Perėmęs iš jos taurelę, Volturi ją padėjo ant baro ir pirštu stumtelėjęs, leido šiai nuslysti iki pat baro galo atsidaužiant į kitas gražiai sustatytas taures. Akimis lėtai pradėjęs slysti merginos kūnu, Rainis užkišo vieną pirštą už merginos chalatėlio diržo ir truktelėjęs į save, šį atrišo, leidžiant prieš jo akis pasirodyti visai neseniai matytam moters nėrinukų apgaubtam kūnui,- tokį grožį slėpti po šiuo chalatėliu, yra tikra nuodėmė, nežinojai?- vyro rankoms įsitaisius ant merginos šonų ir netrukus nuslydus ant jos nugaros, vaikino kūną priartinant prie jos ir taip ją įkalinant tarp savo tvirtos krūtinės ir baro, jo lūpos, nuodėmingai priartėjusios prie josios, tyliai ir gundančiai žemu balso tembru sušnabždėjo šiuos žodžius, vos po ištartos paskutinio žodžio raidės, lūpomis godžiai įsikibdamas į vampyrės.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-27, 21:09

Idealios šeimos paveikslas, kurį taip vaizdingai pateikė Rainard, sukėlė vampyrei juoką. Ne tik ši moteris nesiveldavo į santykius su vyrais, bet ir mintys apie šeimą, kažką tokio žmogiško ir jautraus, buvo seniai palaidotos kartu su jos gyvastimi. Juoku visgi taip ir užbaigus šias vyro mintis, pasekė jį pakylant ant kojų, rankose sukinėdama kraujo taurę, iš kurios vis menkai gurkštelėdavo paskanaudama. – Tik sau..., - pusbalsiu nutęsusi pakartodama žodžius, galiausiai caktelėjo liežuvėliu, tarsi išties stebėtųsi tokiu Volturi pasiryžimu, -  Bet moterims ir yra svarbiausia tai kiek dėl jų vyras stengiasi, o visa kita.... lieka antroje vietoje, - lengvabūdiškai trūktelėjusi lūpų kampučius, pažvelgė į savo pustuščia taurę, vėl paragaudama šviežutėlio kraujo, kuris taip maloniai slydo moters gomuriu. Šito regis reikėjo abiems. Netrukus priėjus ir šio vakaro gerbiamam svečiui, Arkadyevna nužvelgė jį kiek primerkdama akis, kai šis vos ištuštinęs taurę, savo dėmesį sutelkė į merginos žaisliuką-maistą. Sustačiusi lūpytes, pakėlė antakį, stebėdama savavališka Rainard elgesį, kuris nė nesumirksėjęs jos maistą pavertė visiškai nebetinkama naudojimui, galiausiai giliai įkvėpusi atsiduso, ištuštindama savo taurę, lyg tas paskutinis gurkšnis, numalšins keistai vis toliau kylanti troškulį. – O tau tikrai rūpi, jei supykčiau?, - vos atsistojus Volturi priešais ją, pro jos lūpas pasklido ramiu tonu padabinti žodžiai, tačiau jo tvirtos rankos prigludusios palei jos šonus, valdingas atsukimas į save, ir rankų turinio pašalinimas, trumpam sulaikė šviesiaplaukės kvėpavimą. Kilstelėjo smakrą, nė nekreipdama dėmesio, kaip jos chalatėlis buvo savininkiškai atlaisvintas, - Kokie mes pasirodo pavydūs ir įnoringi, - saldžiai sučiauškėjusi, delnais prigludo prie vyro krūtinės, jam pavojingai artėjant prie vampyrės, Katya toliau net kiek įžūliai žvelgė į jo šokoladines akis, vos jam prakalbus apie nuodėmę pravėrė lūpas, jau pasiruošdama atsakui, bet tik vos spėjusi įkvėpti Rainard kvapo, jos lūpos buvo karštai pagrobtos bučiniui. Dalimi ji to nė nesitikėjo. Žaidimas buvo per daug įsivažiavęs, kad mergina imtų nuspėti kur tiek šis vyras, tiek ši moteris pereitų ribą tarp žavių pasierzinimų ir realybės. Smulkios Arkadyevnos rankos, apsivijo tamsiaplaukio kaklą, vienos rankos nagiukus įpainiodama į tankius vampyro plaukus. Menkas pasistiebimas, reikliai labiau prisitraukiant jį prie savęs, akimirkai sustabdant aistringa lūpų šokį, timptelėjusi jo apatinę lūpą į save šią ganėtinai stipriai krimstelėjo. Žaismingas, valiūkiškas šypsnis perėjo blondinės lūpas ir šioji nieko nelaukusi staigiu judesiu atsisėdo ant baro, ilgomis kojomis apsivydama vyro klubus, taip šį grubiai stumtelėdama prie savęs. Kažkas jos viduje įsižiebė, plykstelėjo ugnis, kurios dirgiklis turėjo ta pačią jos nekenčiamą Volturi pavardę.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-27, 23:03

- na, o aš ir turėjau omeny, kad jų pastangos niekada neprilygs maniškėms, bet žinoma mano kitų savybių irgi nereiktu primiršti,- žaismingai mirktelėjęs merginai vyras suktai šyptelėjo suprasdamas jos žodžius taip, lyg jis visų vyrukų pastangas lygintu su savo asmeninėmis savybėmis. Nors jis jomis ir didžiavosi, visgi šiame pokalbyje jų prieš tai dar nebuvo įšgyręs.
- žinoma, juk nenoriu prarasti savo dailios galvelės nuo pečių,- tyliai sušnabždėjęs šėlmišku tonu vaikinas timptelėjo lūpų kampučiais žemyn ir tik nekaltai prikandęs apatinę lūpą nužvelgė damą priešais. Žinote jis itin vertino savo tą kopūstą, kurio vis sugeba nepamiršti kur nors pakeliui, tad jo netekti nuo šitos moterėlės rankos, kas yra labai galimas dalykas, irgi nelabai norėjosi. Jam patiko ir forma ir neplinkanti ševeliūrą ir šiaip tokie simpatiški, atrodo daugeliui moterų itin patrauklūs, bruožai. Dabar, laikydamas Astoriją įkalintą savo tvirtame glėbyje, vyras sunkiu alsavimu užgavinėjo merginos lūpas, savo žvilgsniu bučiuodamas jos švelnius veido bruožus, o mintis bandydamas surišti į vieną rišlų sakinį,- ne pasirodo, brangioji,- valiūkiškas šypsnis perbėgo vyro lūpomis, jo balso stygoms suvirpant ir išleidžiant prislopintą, sodraus vyriško tembro pagardintą balsą. Svaiginantis bučinys, užkirto kelią nereikšmingoms blevyzgoms, dabar panardinant šiuos du asmenis į dar neištyrinėtus, nuodėmingai saldžius ir pavojingus vandenis. Katytės pirštams įsprūdus į jo plaukus, o kitai rankai apglėbus jo kaklą, taip jį labiau prisiartinant, vaikinas visai nesipriešino, o tik kiek stipriau apglėbęs Arkadyevną, jos smulkų kūnelį prispaudė prie savęs. Tik štai, smarkesnis krimstelėjimas į jo lūpą, timptelėjimas ir nutrauktas aistringas lūpų šokis, vaikiną kiek sutrikdė, aiškiai į jo galvą atsiųnčiant mintis apie jos pasitraukimą ir norą dar daugiau pasierzinti. Tačiau, ačiū visiem angelam ar Dievui, atsidėkojusiam už jo geranoriškas aukas bažnyčių stogams, mergina tik lengvai pasišokėjusi savo riestą sėdimąją įtaisė ant baro, ir ilgomis kojomis apsivijusi jo liemenį ties klubais, grubiai prisitraukė vampyrą prie savęs. Tylus juokas atsklido iš vyro lūpų, jam šėlmiškai šyptelint ir akimis perbėgant per merginos kūną, niekaip nesugebant juo atsigrožėti ir iki galo pasigėrėti. Prigludęs rankomis ties merginos šlaunimis, vyras nykščiais įsirėmė į jos vidines kojų dalis ir lėtai užslydęs, dar ties kirkšnimis nuslysdamas kiek žemiau ties merginos šventąja žemele, savo pirštukų ilgai ten neužlaikė, netrukus juos įtaisydamas ant jos sėdimosios. Kadangi dabar, Astorija sėdėjo ant baro ir buvo kiek aukščiau, vampyras pasinaudojo puikia proga ir prieinamumu, ir prilinkęs prie jos dvynukių, liežuvio galiuku užgavo tarp jų, dar prieš tai prasiskynus kelią, esantį tarpelį, dabar užmaskuotą tų dviejų gražuolių. Mėgaudamasis kiekviena akimirka, Rainius giliau įkvėpė merginos kūno aromato ir lūpomis, lėtai ir erzinančiai dėliodamas šlapius bučinukus ties jos dekolte kilo link kaklo srities.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   

Atgal į viršų Go down
 
Kambarys nr.1809
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
ET™ :: Outside game zone :: Senos temos-
Pereiti į: