admins
Welcome
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje!Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs, kur keisčiausios legendos pasirodo esančios ne išgalvotos, o tikros, tai vieta, kiekvienam tapti kuo jis tik nori. Tai miestas, kuriame nei vienas žmogus nesensta, kur nėra ligų ir negandų. Čia nerasite oro uostų ir įprastų visiem pažįstamų miestų ir šalių. Čia magiški portalai žmones gali perkelti į visai naujas, niekam negirdėtas karalystes, į žemes, kur gyvuoja milžinai ir žmogėdros, kur sutikti vienaragį ar drakoną yra normalu. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo?
beautiful ones
Kitas veikėjas:


Share | 
 

 Kambarys nr.1809

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
Mary Elizabeth Muerte
I never make the same mistake twice, i make it 5 or 6 times just to be sure
avatar
avatar
I never make the same mistake twice, i make it 5 or 6 times just to be sure
lav's : 449
posts : 942
fc : Adelaide Kane
RašytiTemos pavadinimas: Kambarys nr.1809   2016-07-31, 22:54

First topic message reminder :


Atgal į viršų Go down

AutoriusPranešimas
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-28, 13:21

Sulaikyta šypsena ir galiausiai tylus juokas, nulydėjo vyro šnabždėtus žodžius, - Manyk, kad tau pasisekė. Nes man, šis tavo kūno ir galvos derinys per daug patinka, kad juos atskirčiau, - liežuvio galiuku perbėgusi per savo lūpas, gundančiai kilstelėjo antakiuką, aiškiai leisdama suvokti, kad Rainard bent nuo to buvo saugus. Žinoma, jam tik nereikia jos supykdyti ir vaikinas ne tik, kad liks su visomis kūno dalimis, bet ir gaus štai tokius vakarus, kaip šis. Viskas labai paprasta. Mergina net ėmė mastyti, kaip Volturių naikinimo atveju, kai sukils visi vampyrai, šį Volturiuką paslėps savo spintoj pasilikdama jį sau. Ir jų artumas visa tai tik įtvirtino. Bučinys, kuris kaip niekada apsvaigino moterį. Privertė gaudyti į savo plaučius orą, tarsi tai būtų jos gyvybės šaltinis, nors nė velnio jai jo nereikėjo. Kūnas jos neklausė. Tarsi atsiskyręs nuo proto, veikė sau, grobdamas šią vampyrę į nepasotinamų aistrų liūną. Rainard rankos, keliaujančios jos šlaunimis, užkliūnant jos jautriausią zoną, privertė vėsaus kūno temperatūrą kiek pakilti. Dantukais apglėbusi apatinę savo lūpą, stipriai į ją įsikando, tuoj vos jo lūpom prigludus prie šviesiaplaukės raktikaulio, moteris išleido gilų atodūsį. Jis ją veikė. Beprotiškai ir viso to priežastis jai nebuvo apčiuopiama. Atlošusi kiek galvelę atgal, šiek tiek išriečiant kūną, Arkadyevna užmerkė akis, leisdama Volturi vyrukui liesti jos kūną, atsiduodama į jo rankas. Jos krūtinė ritmiškai kilnojosi, nuo gilaus kvėpavimo, nuo deguonies gaudymo kuris tarsi prilaikė jos blaivų protą veiksnų. Bet... nė velnio. Barbės rankos, vis keliavusios tvirta vaikino krūtine, pečiais, dabar vienu valdingu judesiu nuplėšė tamsiaplaukio kaklaraišti, tuoj ėmus pirštukams kantriai atseginėti marškinių sągeles, bet kantrybei visgi neužsilaikius ilgai, staigus judesys ir menkos sagos pažiro ant grindų, jos delniukams priglundant prie apnuogintos odos.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-28, 20:36

Prasiskyrusios moters putlios lūpos ir pro jas pasklidęs it gražiausios melodijos įgarsintas balsas, tariantis tokius žodžius, kurių šis vaikinas nelabai tikėjosi išgirsiantis iš jos lūpų. Jis greičiau jau laukė jos pritarimo, kad tai tikrai gali kada nutikti. Vos sekundę patylėjęs, Rainis savo lūpas papuošė valiūkišku, kiek prislopintu šypsniu ir įdėmiai nužvelgęs dar Astorią, timptelėjo lūpų kampučius žemyn,- gal verčiau jau sau įsiteiksiu medalį už tokią sėkmę,- žodžius nulydėjęs tyliu juoku, Rainius dar pamerkė merginai akį ir grįžo ties visas mintis suraizgančia veikla. Ta veikla, kuri kiekvieną vyro kūne esančią gyslelę degino aistros ugnimi, veikla, kuri vedė iš proto ir kuri leido šiems dviem kūnams patirti, apčiuopti, pasimėgauti ir paragauti to, kas atrodo šiam nuskurdusiam ir jau senai ištyrinėtam pasaulyje neegzistavo. Traukdamas į save saldų merginos aromatą, vyras šlapiais bučiniais skynėsi sau kelią link merginos kaklo. Liežuvio galiuku apvedęs moters raktikaulį, ir nutūpdęs mažą bučinį į duobutę ties juo, vyras tvirčiau suspaudė katytės sėdmenis ją kiek labiau prisitraukdamas prie savęs ir dantukais švelniai grybžtelėjęs į jos kaklą tęsė bučinių kelionę, dabar jau apimančią visą jos aksominia, lygia oda padengto kaklo sritį. Pajutęs kaip nekantrūs merginos judesiai po truputi šalina ant jo esančius audinius, Volturi kreivai nusišypsojo pats taip pat pasekdamas jos pavyzdžiu. Atleidęs savo pirštus ties merginos sėdimąja Rainard nuslydo po jos chalatėliu. Keliaudamas per jos liemenį, krūtinę, kurioje padaręs trumpą sustojimą delnuose grubiai suspaudė moters prisirpusias grožybęs, vaikinas pasiekė jos pečius, rankas, kur tik suėmęs šilkinio audinio kraštus juos mikliu, lengvu judesiu perplėšė, staigiai pašalindamas nereikalingą drabužį nuo moters ir leisdamas šiam nuslysti nuo jos kūno, baro ir ant žemės. Lūpomis vis nepaleisdamas gražuolės kaklo, vampyras pirštais nuslydo ties Arkadyevn’os nugara ir jau mokėdamas elgtis su šitokio tipo apatiniais, per susegimo vietą, užkišo kelis pirštus po nėriniais ir vėl, nesivargindamas ir aišku vedimas tik tyros aistros, juos mikliai patraukė į skirtingas puses. Erdvėje pasigirdo plyštančio audinio garsas, dėl kurio vaikinas nė kiek nesukruto, ir netrukus jo rankoje likęs korsetas, nebevaržantis šios žavios damos, atgulė šalia chalato skutų, ant žemės. Trumpam atitrūkęs nuo moters, Rainis blizgančiom ir degančiom iš alkio, kurį numalšinti gali tik ši gražuolė, akim nužvelgė moterį, stipriai prikasdamas apatinę lūpą ir giliai atsidusdamas,- Tu mane išvesi iš proto,- tylūs žodžiai paliko Rainiaus lūpas, jam dar pirštais perbėgant šį iš pirmo žvilgsnio miražą primenantį kūną, ir tik akis įsmeigęs į Arkadyevnos, lūpomis įsisegė į jos lūpas, savo liežuvėliu prasibraudamas pro jas į merginos burną ir ten iškeldamas tango žingsnelių užkurtą šokį, dar tvirta krūtine prisispaudžiant prie jau nuogo Astorijos kūno.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-29, 00:23

Šis vakaras turėjo baigtis ne taip. Vampyrė pasirodžiusi Italijoje dėl vieno tikslo, dabar paklydusi savo pačios įsitikinimuose, skendo Volturi glėbyje, nuodėmingai, saldžiai ir nepasotinamai tuo besimėgaudama. Kiekvienas šio vyro prisilietimas, trynė bet kokias mintis iš jos galvos, naikino ateities planus, sumaišant viską į vieną nežinomybės masę, kurios dabar epicentras buvo ši naktis. Nagiukais lėtai slysdama tvirta Rainard krūtine, užgaunant kiekvieno jo raumenėlio linkį, Arkadyevna jautė jo karštį, pro bučinius, pro tas švelnias lūpas, kutenančias aistra jos odą, paišančias linijas ugnies, kuria šie du kūnai alsavo. Vyrui gniaužant vieną po kito blondinės iškilumą, Katya kilstelėjo antakį pažvelgdama į vampyro akis, kol tik žaismingai šyptelėjusi, leido jam pašalinti rūbus dengusius jos kūną. – O to dar nepadariau?, - giliam alsavimui atsimušant į rausvas vaikino lūpas saldžiai ištarė, jaukiai priglusdama prie jo kūno, delnais nuslystant per jo šonus ant nugaros. Ji pasitiko jo geidulingą bučinį. Menku šypsniu nulydėjusi jo įsibrovusi įžūliai liežuvėli, savo nagus stipriai suleido į vyro mentis, pati kiek gašliai įtraukdama juos į bučinį. Taip tęsėsi gal keletą minučių. Trumpu, per daug trumpų, tačiau ji vėl atitrūko. Paleido jo kūną, drastiškai nustumdama per kelis žingsnius atgal Volturi. Nušokusi nuo baro, žengė prie vyro ir apsilaižiusi lūpytes, smiliumi ėmė vinguriuoti ištreniruotu kūnu, žvelgiant tiesiai į skandinančio gilumo akis, kol miklūs pirštukai užlindę už Rainio kelnių suėmė jas ties diržo sagtimi, trūktelint jas kiek į save. Valiūkiškas šypsnis papuošė Astoria lūpas, kilstelėjo smakriuką ir apsisukusi linguodama savo sėdimąją ėmė vestis vaikiną paskui save iki lovos. Vos ją pasiekus, ji paleido jo kelnių juosmenį ir nutempusi žemyn jo marškinius stumtelėjo jį kristi į ją. – Žinai, toks patinki man dar labiau... apkvaitęs, - sukandusi apatinę lūpytę prilaikant valiūkišką šypsni, ji lėtai, katės stiliumi įsirobžtė į lovą, atsidurdama virš Volturi kūno. Kilstelėjo antakiuką, žvelgdama tiesiai į jo akis ir galiausiai pasilenkusi liežuvio galiuku pakilo nuo raktikaulio duobutės, kaklu iki smakro. Atsisėdo ant jo, imdama atseginėti jo kelnes, kai tuo tarpu persimetusi šviesius plaukus ant vieno petuko, putliomis lūpomis tyrinėjo kiekvieną šio gražuolio ištreniruotos krūtinės linkį.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-29, 19:35

Keista, kaip per vieną minutę, vieną valandą, vieną vakarą viskas gali pasikeisti. Gali pamiršti sau duotą pažadą gražintį skolą, merginai kažkada pasinaudojusiai tavimi, gali tapti savo šeimos priešus, ir pajusti tai, kas suvirpina tavo viduje stygas, kurios atrodo net neegzistavo. Ir visa tai tik dėl vienos moters. Moters, kuria jis dabar kvėpavo ir gyveno.-geras klausimas,- tylūs, kiek sunkesnio kvėpavimo užgožti žodžiai, prasprūdo pro vyro lūpas, jam suktai šyptelint ir kiek sukrizenant. Turbūt jis jau nuo pirmo jos prisilietimo, atsisveikino su tuo kūno organu, kuris turėjo jį išlaikyti blaivaus proto ir padėti nepasiduoti šios kerinčios vampyrės žavesiui. Staiga nutrūkus bučiniui, Rainis vis dar būdamas kiek apsvaigęs įtariai pažvelgė į Astoria, savo antakiukus kiek suraukdamas ir akivaizdžiai parodydamas, kad vat toks nutraukimas jam ne itin prie širdies. Tačiau, nespėjęs nė praskirti savo lūpų taip pasiruošiant užduoti klausimą kas nutiko, Volturi buvo grubiai nustumtas, kiek tolėliau. Dabar jau pakeitęs savo miną į kiek žaismingesnę, vampyras savo gašliu ir blizgančiu žvilgsniu pradėjo stebėti kiekvieną moters judesį, kiekvieną šypsnį, kiekvieną akių kryptelėjimą. Merginos pirštams užlindus už vyro kelnių sagties ir pradėjus vestis link lovos, Volturi kiek plačiau nusišypsojo ir nenulaikęs savo nenaudėlių rankų pliaukštelėjo per jos dailiai linguojantį ir stangrų užpakaliuką. Šį dar truputi ir žnybtelint. Greitai, vos vienas, lengvas ir grakštus merginos stumtelėjimas, ir vyras jau gulėjo ant lovos, savo akimis ir vėl tyrinėdamas kiekvieną moters linkį, kol tik šiai ištarus kelis žodelius ir pradėjus artėti link jo, vaikino akys įsmigo į katytės žalsvumu inkrustuotą žvilgsnį. - tai gal nori mano tokią būseną palaikyti ilgesniam laikui?,- šėlmiškai pakilnojęs antakiukus, vyras kiek dusliu balsu sušnabždėjo, savo lūpas iškreipdamas į paslaptingai valiūkišką šypsnį. Jis visai neprieštarautu tokiu būdu būti nuolatos svaiginamu. Juk jau dabar jis aiškiau nei aiškiai galėjo suprasti, kad Arkadyevn’a jam tikrai ne vieno vakaro džiaugsmas, kada pasilinksminus tiek simpatija, tiek aistra išblėsta it papūtus lengvam jūros brizui. Katytės liežuvėliui prigludus prie jo odos, vyro vokai nusileido, jam kiek atlošiant galvą atgal ir trumpam sulaikant kvėpavimą. Menki jos liežuvio, putlių lūpų prisilietimai prie Rainard odos, jo kūnu siųntė iš malonumo prisirpusius virpuliukus, jo odą plakė karštais aistros liežuviais, paliekant ant jo kūno nematomas žymes, vietose kuriose lietėsi ši moteris. Ji net ir tokiais menkais dalykais jį vedė iš proto, o tai labai aiškiai pasirodė jo sužadintui ir sukietėjusiui draugeliui įsiremiant į Katkos šventąją žemelę. Visgi nusprendęs, kad šitų pasierzinimų jam užteks, mat kantrybė pas jį ant tokių dalykų nebuvo geležinė, vampyras vienu mikliu judesiu juos apvertė, dabar jau būdamas ant moters. Šyptelėjęs jai nieko gero nežadančia šypsenėle, vienu piršto judesiu užlindo už jos dar likusio vienintelio drabužėlio - kelnaičių, ir tik lengvai truktelėjęs jas nuplėšė nuo moters kūno, nusviesdamas kiek toliau, kad nesimaišytu. Rankas sugniaužęs į kumščius įrėmė juos ties moters šonais, taip truputi pasikeldamas virš Astorij’os ir aišku išryškindamas viso kūno raumenis, o ypač rankų. Neilgai trukus savo veidą priartino prie moters krūtinės, čia ir pradėdamas lūpų kelionę link tikslo. Lėtais, šlapiais ir kiek erzinančiais bučiniais vyras vingiavo katytės kūno linijomis, aplankant kiekvieną pasiekiamą jos odos lopinėlį, aišku kiek užsibūdamas ties jos sustangrėjusiais speneliais ir jų labai dideliu ir įdomiu tinkamumu su jo liežuvėliu. Užtrukęs gal kelias ilgas ir jam tikrai malonias minutes, Rainis pasiekė tai ko siekęs - gražuolės moteriškumą. Švelniai, vos prisiliesdamas pirštais, vyras praslydo pro moters antrąsias lūpas, kirkšnis, ir praskyręs jos kojas, patogiai įsitaisė prieš savo antrąją geriausią draugę. Kreivai šyptelėjęs, Volturi dar mestelėjo žvilgsnį į katytės veidą ir tik pamerkęs jai žaismingai akį, liežuvio galiuku prigludo prie jos dešiniosios kirkšnies, pradėdamas lėtai, spirale, pagal laikrodžio rodykle keliauti šiuo rojaus kampeliu, artėjant prie jautriausiosios vietos.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-30, 20:51

-Tu tikrai DABAR apie tai kalbi?, - pabrėžusi vieną esminių savo išsireiškimo žodžių, mergina galiausiai apsimetė šio klausimo nė negirdėjusi ir tęsė viską toliau. Karščiu alsuojantys bučiniai keliavo vyro odą, šviesiaplaukei ne tik mėgaujantis jo kūno kvapu, artumu, bet ir malšinant tą alkį, ragaujant jo skonio. Taip pat juto ir jį. Rainard, kuris vargiai nustygo vietoje, kaip ir jo draugas, aiškiai bundantis po Astoria. Mergina šyptelėjo. Stipriau trūktelėjusi jau atsegtas vampyro kelnes, ji lyg pakalbino mažąjį Volturi jau ketindama slysti pirštukais į vyro apatinius, bet kaip tik tuo metu jiems apsivertus, Arkadyevna sutiko gilų, ugnies paliestą žvilgsnį. Prikandusi apatinę lūpą, kilstelėjo nežymiai sėdimąją, leisdama jos kelnaitėms drastiškai palikti jos kūną visiškai nuogą. Ji taip jautėsi net patogiau, geriau prieš šį vyrą, prieš save ir kūnas, kuris dabar neįprasta vampyrams, bet degė, ar bent taip rodėsi. Idealiam ir pačios nuodėmės pasietam kūnui atsidūrus virš Katya, vampyrė alkanu žvilgsniu nuslydo juo. Delnams nuo tamsiaplaukio menčių slysdama jo nugaros linkiais, ji pasiekė jo kelnes kurias nieko nelaukusi nuplėšė kartu su apatiniais, nusviesdama kažkur į šalį. Rankos grįžo ten pat. Rainard lūpom ėmus glamonėti jos nuogą kūną, vos užgavus ir ėmus dar labiau dirginti ir taip jautrius krūtų spenelius, Astoria nagus suleido į stangrią vyro sėdimąją, pati vos atlošdama galvą, išleidžiant pirmam malonumo kupinam atodūsiui. Ji negalėjo ramiai nugulėti. Tiesiog nepajėgė to. Kaip ir jos netolygus kvėpavimas, dirglus kūnas, taip ir rankos, negebėjo nurimti. Volturi pamažu slenkant žemyn, kartu ir jo pirštams užbėgant pirmiems lūpų tikslo, katytė nekantriai stvėrėsi paklodės ties šonais tvirtai sukąsdama dantukus, kol tik akimirka ir štai jau Rainard bučiniai persikėlė tarp jos kojelių, petraukdami betkokias beprasmiškas viltis šiaip blondinei susivaldyti nuo garsių malonumo kupinų atokvėpių. – Rainard..., - saldžiai tarsi pati daininga malda aukščiausiems, su giliu atodūsiu iškvėpė vyro vardą, prašomai, kad šis liautųsi... liautųsi varęs ją iš proto. Tvirtai suėmė jo tankius plaukus. Trūktelėjo juos ir kita ranka įsikibusi į tamsiaplaukio petį, prisitraukė jį atgal. – Maniau, kad pasigailėsi manęs nuo kankinimų, - vis dar giliai alsuodama tyliai ištarė žaismingai nusijuokdama ir tuoj pat kibdama į paraudusias vampyro lūpas savosiomis. Apsivertė. Vis dar bučiuodama jį, vis liežuvėliu tyrinėdama jo burną, šviesiaplaukė susidaro tarp jų, veiksmui kuo puikiausiai pasiruošusį Rainio draugą, kurį tik minutėlę masažiuku pažinusi, nutaikė tiesiai į savo moteriškumą, taip sujungdama jų kūnus. Lūpos atsiskyrė. Trumpam kūną įtempusi, leido malonumui lėtai praslysti ir vis užmerkusi akis, atsilošė, seksualiai išriesdama savo kūną jojikės pozą, delniukais priglundant prie raumeningos krūtinės, o užpakaliukui, ėmus ritmiškai judėti.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-31, 02:26

Į vyro odą įsirėžiantys aštrūs katytės nagiukai, saldaus malonumo įkvėptos aimanos, maloniai glostančios vyro ausis ir aistros liežuviai plakantys Rainard ir šios gražuolės, tarp kurios ilgų ir tobulų kojų buvo įsitaisęs vyrukas, kūnus. Visa tai, aiškiai rodė šio vyro įtaką Astorij’ai ir atvirkščiai, o tai jam tikrai labai patiko… gal netgi per daug. Mat, kaip manote kodėl per pirmąjį jų vakarą kartu jis šią ledi nusprendė apdovanoti stebuklinguoju Rainard’o liežuvėlio darbu ties jos antrosiomis lūpomis, kai tai teko pajusti tik vienai moteriai šiam pasaulyje? Volturi vos spėjęs liežuvio galiuku užkabinti Arkadyevn’os jautriausiąjį tašką, buvo gašliai ir greitai truktelėtas už plaukų, o vėliau ir už peties, jį priverčiant atsidurti ant moters ir dabar žvelgti į jos smaragdinio atspalvio nestokojančias akis.- atleisk, brangioji, bet šiek tiek tave pamokyti juk reikia,- suktai gundančiu šypsniu padabinęs savo lūpas, Rainard sušnabždėjo, liežuvio galiuku perbėgdamas per gilaus alsavimo paliestas Katios lūpas, kurios vos po sekundės buvo jau prigludusios prie jo. Tyliai ir trumpai sukrizenęs, vampyras į savo burną įsileido merginos liežuvėlį ir su juo šokdamas tango, netrukus pajuto po savo nugara čiužinį. Nekreipdamas į tai dėmesio, mat dabar jau jam nebebuvo svarbu kas viršuj ar apačioj, apglėbė jos liauną, tobulų linijų nestokojantį kūnelį, delnais nuslysdamas ties jos užpakaliuku ir šį grubiai suspausdamas, taip ją tik labiau prispaudžiant prie savęs. Pajutęs gražuolės pirštukus ties savo draugužiu, vyras nejučia kiek įsitempė, bet netrukus, mažo masažo pagalba, dar didesniam karščiui užplūdus jo kūną ir pakeliui atleidus kiekvieną raumenį, vyras galutinai atsipalaidavo, dar ir leisdamas jai pasirūpinti jų kūnų susijungimu. Jo draugeliui įslydus į merginą, vyras užmerkė akis pro lūpas išleisdamas palengvėjimą ir malonumą įgarsinantį atodūsį, ir kūnu leisdamas perbėgti švelniems, kutenantiems virpuliukams. Astorij’ai pradėjus judėti, Rainis savo pirštais tvirčiau įsirėžė į moters sėdimąją ir kiek įtempęs raumenis jai padėjo judėti, kol jo alkanas ir gašlus žvilgsnis stebėjo tai jos apie patiriamą malonumą išduodančią veido miną, tai jos dailiai besikilnojančią krūtinę. Kiek pasikėlęs nuo lovos, vampyras delnais nuslydo merginos nugara, ir suėmęs ją už pečių prisitraukė labiau prie savęs, lūpomis apglėbdamas jos krūtinį ir dantukais grybžteldamas spenelį. Deja, bet ilgai atskirčiai nuo šių dvynukių jis negalėjo pasirašyti. Tačiau, jo venomis tekančiam adrenalino ir aistros mišiniui, deginančio kiekvieną odos lopinėlį, poveikiui sustiprėjus vyras vikriai apsivertė net neapleisdamas savo draugužiu merginos moteriškumo, ir lūpomis pasigrobęs dabar jau merginos lūpas pagreitino jų ritmą, į tokį lygmenį, kur jau žmogeliam fiziškai neįmanoma. Nenumaldomai artėjant tai jų taip siekiamai ir trokštamai viršūnei, Rainard jau nebesugebėjo išlaikyti lūpų, susijungusių su merginos, todėl trumpam atitrūkęs nuo jų, pagilino savo kvėpavimą. Ir štai jiems jau būnant prie pat viršūnės, vos likus sekundei, vaikinas… sustojo. Erzinančiai šėlmiškas šypsnis perbėgo per jo lūpas, jo liežuvėliui užkimbant už Astorij’os lūpų. Mėgo jis pasierzinti, net jei pačiam jam tai prilygo didesniems kankinimams nei Volturiai gali kada sugalvoti. Visgi nepraėjus nė minutei, Volturi su didesne jėga ir staigumu  bei greičiu viską užbaigė, juos užkeldamas į orgazmo viršūnę ir išlaikydamas tikrai ne trumpą laiko dalį. Išleidęs aimaną vyras kiek įsitempė ir po kiek laiko išpūtęs sulaikytą orą, šlapiais bučiniais prigludo prie gražuolės kaklo, išeidamas iš jos, bet galutinai tikrai neatsitraukdamas. Visgi norėjosi dar pasidžiaugti šiuo tobulu Dievo ir Velniuko kūriniu.- o tu daugiau nei tobula, katyte,- tyliai į merginos ausį sumurkęs, kiek pridusiusiu bet gundančio virpesio persmelktu balsu, Rainis žaismingai krimstelėjo į jos ausies spenelį ir tik kreivai šyptelėjęs pažvelgė į Katkos akeles.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-31, 11:50

Šis vyras valdė ją. Tikriausiai pirmą kartą visiškai atsidavusi į vaikino rankas, ji tuo mėgavosi. Visas jos kūnas pulsavo juo, derėjo prie vampyro judesiu, prie jo kvėpavimo, prisilietimų. Lyg šie du kūnai, lyg du asmenys, jau nuo pat pradžios būtų buvę sukurti vienas kitam, tik.... tik per kažkokią mistinę klaidą atskirti. Dalimi savęs ji tai juto. Pirmus potyrius, jų derėjimą, tą beprotiškumą ir galimą priklausomybę, bet kita dalis savisaugai nenorėjo pripažinti, netikėjo. Veiksmą vėl perėmus Rainard, Astoria atsipalaidavo. Delnais keliaudama nuo Volturi nugaros, ant bicepsų, ji giliai kvėpavo jausdama kaip šios sąmonę ir protą pamažu užvaldo malonumas. Geismas tiesiog degino jos kūną. Tik jam sustojus, prie pat, prie pat orgazmo, Arkadyevna atsimerkė savo apdujusi žvilgsnį įsmeigdama į tamsiaplaukio rudas akis, bet vos jam vėl ir net greičiau bei stipriau ėmus judėti, šioji staiga užvėrė akis, refleksiškai išriesdama kūną, taip nuoga krūtine stipriai prisispausdama prie jo. Įsikando į lūpą, bandydama sulaikyti akimirką, suleidusi tvirtai nagus į vyro mentis, ji pajuto orgazmą, kuris nuvilnijo jos kūneliu, lyg nuodingiausia gyvatė išsunkdama visas moters jėgas. Ji ėmė virpėti. Malonumas pulsavo joje ir ji pasidavė. Viskam pasibaigus, šviesiaplaukė nusišypsojo, pavargusiu šypsniu, bet nuoširdžiu. – Žinau. – šnabždesys užgavo tylą, pildančią jų alsavimais ir pagavusi saldžias vampyro lūpas bučiniui, nustūmė jį nuo savęs, žaismingai sukikendama. Vyrui išsitiesus šalia, vampyrė pasisuko šonu, vieną kojelę permesdama per jo kojas, ir menką bučinuką nutupdžiusi ant švelnios kaklo odos, galvelę pasidėjo ant jo krūtinės, apsikabindama šį per liemenį. Buvo gera. Per daug ir tai neramino. Po kelių jaukios tylos akimirkų, tuščio žvilgsnio kažkur į šalį, Katya galiausiai giliai įkvėpė užmerkdama akis, tarsi pati kažko prisibijotų.... savęs, - Tai ką sakei.... Juk puikiai suvoki, kad geriausia jog visa tai daugiau nebepasikartotų, - tylus ir atsargus balsas sugriovė tylą, moteriai kiek atlaisvinant savo ranką, nuo vampyro liemens, delnui užslystant ant jo krūtinės. Ji to nenorėjo. Veikiausiai tiek pat, kiek ir šis vyras šalia, mažiausiai troško šį pirmą kartą laikyti ir paskutiniu. Jis per daug jai patiko, per daug šį apmirusį jau daugiau nei tūkstantmetį kūną privertė jaustis vėl gyvam. Astoria atsimerkė, ir vos pasikėlusi pažvelgė į Rainard veidą, - Jei jie dar nežino apie tai, kad atėjai pas mane, išsisuksi lengvai... o jei žino, tebūnie tai tavo plano dalis, kaip mane tariamai prisivilioti pas jus, tačiau tau nepavyko aš vėl pabėgau... Tuo jie patikės. – priglaudusi delną prie Volturi skruosto, šiltai šyptelėjo, kol tiesiog atsitraukus išlipo iš lovos, žengdama prie nedidelės spintos, kurios duris atvėrusi išsiėmė naktinukus, tuoj juos apsivilkdama.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-31, 20:38

Jeigu kada nors, per jo labai ilgą egzistenciją, kuri nors iš dailiosios lyties atstovių būtu jam ištarusi žodžius “geriausia jog visa tai daugiau nebepasikartotų”, tai dievaži, jo negyva širdis turbūt iš laimės būtu padariusi salto, bet dabar? ji kažkaip ne itin džiugiai suspurdėjo. Nežinia kodėl, bet su Astoria viskas buvo kitaip. Visas šis kūnu susiliejimas, buvo ne vien gyvuliškai aistrai numalšinti, tai buvo kažkas giliau ir net dvasingiau? Vien jos smaragninio žalsvumo paliestas žvilgsnis buvo vertas nuodėmis, ko šis vyras nepasibodėjo padaryti dar būdamas pilyje. O ką jau kalbėti apie jos prislietimus, bučinius, apie tomis putliomis ir saldžiomis it medus lūpomis kalbančią išmintį ir iš jos jaučiamą stiprybę. Ji buvo it tobulas kūrinys, šedevras, kurį sukūrė Dievas, o Velnias patobulino. Ir dabar, viso šito atsisakyti? na jau ne. Švelniai viena ranka ją apglėbęs, savo pirštais švelniai priglusdamas prie jos šono, ties šonkauliais ir ją kiek prisitraukdamas, o kitos rankos delnu prigludęs prie jį apsivijusios gražuolės kojos, pradėjo šia keliauti aukštyn ir žemyn, stebėdamas savo rankos judesius ir neskubėdamas jai atsakyti. Aišku kaip diena jis šiai jos minčiai nepritarė. Taip, tai buvo itin protingas žingsnis ir panašiai, bet atsisakyti jos, net jei ir tepažįsta vos kelias valandas, Rainard ne itin geidė. Tik ne tada kai jis pagaliau ir pats rado tai kas tikrai gerai pasotina jo poreikius ir svarbiausia priverčia atgyti ne tik jo kūną, bet ir sielą, kurios jis manė net neturintis.- geriausia ir lengviausia…- kiek nutęsdamas ir vis dar nepakeldamas akių į merginą sumurmėjo,- tik štai bėda tame, kad aš to nenoriu ir nesiruošiu daryti,- galiausiai pasukęs savo ramų, bet akivaizdžiai rimtai ir ryžtingai nusiteikusį žvilgsnį į moterį, Volturi gūžtelėjo petukais. - dėl šito mažiausiai suk savo dailią galvelę, čia jau mano problema ir susitvarkysiu su ja pats,- merginai pradėjus duoti kelis patarimus kaip išsisukti iš galimų bėdų, kurių jis jau tikrai turėjo, Rainis ją nutraukė ir atitraukęs savo delną nuo jos kojos, suėmė smulkų Katkos smakrą, jį kiek kilsteldamas ir ant jos lūpų nutupdydamas mažą, kiek užlaikytą bučinį. Arkadyevn’ai netrukus atitrūkus, vyras pasekė ją akimis ir lėtai išleidęs atodusį, kiek pasislinko atsisėsdamas ant lovos kojugalio, ir alkūnėmis pasirėmęs į kelius, palinko šiek tiek į priekį, savo žvilgsnį nuleisdamas į tarpusavyje supintus pirštus.- nejau tikrai nori viską taip užbaigti?- po keletos minučių tylos rimtu, tačiau gundančios, kiek žaismingos vibracijos persismelkusiu balsu vyras pasiteiravo, pakeldamas akis į vampyrę ir vos po akimirkos lėtai pasitraukdamas nuo lovos, taip keliais žingsniais įveikiant tarp jų buvusį atstumą ir savo delnuose įkalinant Astorijos veidą.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-01-31, 23:12

Žinoma, Rainard nebuvo pirmas vyras stengęsis ją išlaikyti šalia savęs. Taip darydavo bene kiekvienas, kuris po sekso ne tik išgyvendavo, bet ir nespėdavo užmigti išlydint šią gražuolę pro duris. Ir dažniausia ši moteris po pasibaigusio malonumo virsdavo į šalta kale, kuri ne tik beširdiškai atstumdavo nusižeminusį dėl jos vyrą, bet ir net neatsigręžusi palikdavo jį vieną. Šiandien ji to nenorėjo. Išties bent kartą, pati nekentė savo žodžių, nekentė jų teisumo, kaip ir jausmo, kad daugiau už bet ką kitą, šią akimirką ji troško tiesiog ramiai pasitikti rytą vyro glėbyje. Jam priėjus, po krūvos neiginių jos žodžiams ir tokių širdžiai mielų, suėmus šviesiaplaukės veidą, ji tiesiog kelias akimirkas žvelgė į tas svaiginančiai rudas akis. Be žodžių, be jokio nereikalingo melo, jos žvilgsnis aiškiai bylojo apie tai, kaip ji to nenori, bet visgi galiausiai jos žvilgsnis nusileido, rankom suimant vampyro riešus, taip nuleidžiant jo rankas sau nuo veido. – Ir kaip tu visa tai įsivaizduoji Rainard?, - vėl gražinusi žvilgsnį į Volturi, nežymiai kilstelėjo antakį. – Amžinas slėpynes, kurios mums vis tiek nepavyktų? Ar jiems sužinojus apie tavo pasimatymus su manim, teigsi, kad tai tavo plano dalis, kaip mane suvilioti, kad pereičiau pagaliau pas jus?, - vis dar laikydama jo rankas savosiose, ji jas paleido, dabar delnais suimdama vyro veidą, - Jei jie tavimi ir patikėtų... reiktų įrodymų, o aš niekada nesutiksiu būti jūsų dalimi. Tuomet jie mane pasiimtu vėl pas save, - ji žengė arčiau jo, ir jos balsas pasidarė tylesnis, - Jie trokštų mane sunaikinti, o tu... tu mano mielasis, turėtum tai stebėti.. ir kaip manai, kuriam iš mūsų skaudėtų labiau? Tau.... čia..., - vienas moters delnas persikėlė ant tamsiaplaukio krūtinės, priglundant ties vieta, kur slėpėsi širdis, - Čia, tu sudužtum, nes tuomet jau mane mylėtum, - lūpų kampučiai kilstelėjo, nors tai buvo taip toli nuo linksmumo. Tai buvo pliki faktai, kurių teisumą ji matė tiek jo akyse tiek savo sąmonėje. Žinojo, kad jei šiandien jie neišsiskirs, jei dar kartą pajaus vienas kito aistrą, kūnų šilumą, tai nesibaigs, neužges ir tik dar labiau įsiliepsnos, atnešant ta prakeiktą žmogišką pražūtį vedamą jausmais. Vis dar žvelgdama į jo akis, Arkadyevna galiausiai atsitraukė per kelis žingsnius nuo Volturi, apsisukdama, - Ir aš tau puotoje melavau..., - giliau įkvėpusi, ji nuėjo prie baro už kurio vis dar tysojo jaunuolio lavonas, - Į Volturi namus atvykau, ne dėl nemokamų gėrimų ir dailių rūbų, - giliau įkvėpusi ji peržengė lavoną, pasiimdama nuo tolėliau buvusios spintelės savo mobilų, greit parašant vienam asmeniui, atvykti negyvelio.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-02-01, 00:10

Tiesa. Štai kas dabar it šviežiai pagalandytais peiliais skaudžiai ir karčiai raižė šio vyro krūtinę, štai kas it stiklo šukės smigo į jo kūną, vaikiną priverčiant įsitempti ir pajausti kiekvieną po truputi apmirštančią kūno dalelę, vėl šalčiu beužsitraukiančia širdį ir tą kartumą burnoje, priverčiantį jį nejučia susiraukti. Jis nemėgo girdėti štai tokių prognozių, mat gyvendamas tiek amželių į viską žvelgdavo pozityviai ir gal net kiek lengvabūdiškai, retai kada leidžiant pro akis prabėgti žiauriai tiesai ir dar žiauresnėms pasekmės. Na, bet juk jis vis dar gyvas, taip? tai gal toks gyvenimo būdas ir nebūtinai tave pasmerkia pražūčiai. Tik pasirodo mergina priešais jį tuom tikrai nesivadovavo ir net nesiruošė, viską išdėstydama taip, kad prošvaistės bent menkam saulės spindulėliui nė nebuvo. Leidęs Katkai ir toliau deginti savo šiurkščiais ateities planais ir retoriniais klausimais jo ausų būgnelius ir smegenis, vyras savo tiesiu žvilgsniu skverbėsi į Arkadyev’nos akis, kol tik jai sustojus, akis nusuko link jos rankos, švelniai gludinčios prie nuogos vyro krūtinės, ties širdimi, kuri atrodo net nuo menko jos prisilietimo šiltai suspurdo.- aš ir nesakiau, kad būtu lengva,- po ilgesnės pertraukos, vyro lūpos kiek prasivėrė, pro jas išsprūstant kiek tylesnio, vyriškai stipraus tembro garsų gamai. Po velnių, jis net žinojo kokius kankinimo būdus jo “šeimyna” prisigalvotu, kad tik kuo labiau pakankinti šiuos du. Na, o šios damos kankinimo repertuaro jis toli gražu neiškęstu.- visgi nors tavo žodžiai ir gryna tiesa, nieko neįmanomo nėra, dar žinant, kad su jais pragyvenau didžiąja savo egzistencijos dalį ir visus žingsnius galiu išvardinti užsimerkęs,- lengvas mirktelėjimas, švelnus brūkštelėjimas per katytės skruostą nykščiu, nukeliaujant link jos smakriuko ir šį žaismingai kilstelint, buvo apvainikuotas ramaus Rainiaus šypsnio, kuris vos po sekundės išnyko, be jokio pėdsako,- na, bet jei mano žinios tokiu atveju nebūtu pakankamos, manau surastume nemažai norinčių mums pagelbėti su jų nuraminimu,-ramiai išdėstęs, vyras savo žvilgsnį surakino su moters,- verčiau jau niekas tavęs nepaliestu netinkamu būdu, nes vienintelius kankinimus kokius tau leisiu patirti, tai tik mano ir tik žaidimų lovoje metu,- tariant šiuos žodžius vyro balsas apsitraukė stingančiu šalčiu, akys nusidažė juoda it smalos potepiais nutapyta spalva, jose žybtelint ryžtingumo ir bauginančio grėsmingumo ugniai, o žandikaulio linijai kiek įsitempiant, vos vyras tvirčiau sukando dantis. Dėl vieno jis buvo tvirtai apsisprendęs, kad kad ir kas benutiktu, net jei jų keliai galiausiai ir išsiskirs, kiekvienas net netinkamai pažvelgęs į Astorij’os pusę, sužinos kaip atrodo šio vyro juodoji pusė. Merginai galiausiai atsitraukus ir patraukus link baro, Rainard ir vėl sukluso, savo žvilgsnį kiek susiaurindamas ir kūnu pasisukdamas link vampyrės pusės,- tai kodėl gi atvykai?- klausiamai iškėlęs antakiuką ir kiek rimtesniu, gal net griežtesniu balsu pasiteiravęs pradėjo lėtai artėti link Arkadyevn’os. Jam jos šitie žodžiai ne itin patiko, ir į galvą piršo išdavystės ir bjaurių tikslų smarvės kvapu atsiduodančias mintis.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-02-01, 16:41

Vos tik išsiuntusi pranešimą, merginą įsižiūrėjo į atsiverianti miesto peizažą, klausydamasi visų tariamų Rainard žodžių. Jie šildė jos sielą. Nors jos ausis jau buvo užgavę daug vyrų gražių žodžių, jų pažadų, ateities planų kartu, dabar rodėsi, kad ji pirmą kartą išties to klausosi, išties tai girdi ir jos pasąmonę ir širdį, kažkas it plunksnos švelnumu maloniai glostė. Astoria sunėrė rankas po krūtine, taip pusiau ir apglėbdama save, leidžiant sau susiimti ir nepasiduoti šio vyro įtakai, kas akivaizdu, abiem atneštu tik pražūtį. Galiausiai jam pasiteiravus, jos atvykimo priežastį, Arkadyevna giliai įkvėpė, dar kelias minutes tiesiog patylėdama, - Galiu pasakyti tik tai, kad viską ką padariau puotoje, buvo mano plano dalis, - vis dar žvelgdama į miesto tolumą, ji ramiai ištarė, kol po trumpo atsivėpimo atsisuko į vyrą, esantį kur kas arčiau jos. Užklupęs vis dar nuogo kūno vaizdas, akimirkai sutrikdė moterį, bet šioji tik kilstelėjusi smakriuką, trūkčiojančiai įkvėpė nusukdama žvilgsnį į šalį. – Viena kas nebuvo mano plano dalis tai tu. – prisipažinimas, palikęs vampyrės lūpas, vėl privertė pakelti akis į tą tobulai seksualų vaizdą priešais. Ji prikando lūpą, žvilgsniui nukeliaujant visu juo. Kodėl jis ją taip veikė? Akimirką ji net pasijautė it ta mokinukė, pirmą kartą matydama nuogą priešingos lyties asmenį. Susipratusi tyliai sukikeno, žaismingai užsidengdama delniuku akis, - Būtų kur kas geriau, jei nors kiek prisidengtum, - jau nuleidusi ranką, vėl prikando lūpą, dabar jau peržengusi lavoną priartėdama prie jo, - Tu toks mielas, ir seksualus, - delniuku prigludusi prie tamsiaplaukio skruosto, nykščiu perėjo per Rainard apatinę lūpą kiek ją atvėpindama, tuoj ta pačia ranka nuslysdama švelniai ant jo krūtinės, - Kai pamačiau tave pokylyje net nustebau, kad tu vis dar su jais ir gyvas. Maniau toks, kaip tu, gerasis ir romantiškasis Rainard, neišgyvens, tarp Volturių ilgai. Bet išgyvenai. Dėl to maniau pasikeitei, bet dabar matau, kad tu vis dar toks pats, naivus, mielas ir romantiškas. – nusišypsojo. – Ir nekenčiu to, kad man tai patinka, - atsargiai lyg liestų kažką jai uždraustą, patraukė ranką nuo vaikino kūno. Žvelgė vis dar į jo akis. Jos žodžiai, veiksmai, viskas prieštaravo vieni kitiems. Tai ji norėjo jį stumti nuo savęs, tai troško stipriai prisispausti prie šio kūno ir pajausti tą saugumą apie kurį dar prieš akimirką Rainard kalbėjo. Galiausiai apsisuko ir pasilenkusi suėmė jaunuolio marškinius ties apykakle, bei vampyrės greičiu įveikusi atstumą nuo baro iki durų, greit išmetė lavoną už durų, leisdama dabar jau jos iškviestiems vyrukams juo pasirūpinti. Uždariusi duris, šioji nugara atsirėmė į jas, savo katės žalumo žvilgsnį godžiai įsmeigiant į vis dar nuogo vyro siluetą, - Vonios kambaryje yra tų viešbučio chalatų, - šiek tiek liežuvėliu suvilkdžiusi savo pradėjusias sausėti lūpas, žvilgsniu parodė į vonios kambario pusę, pati nekantriai sunerdama rankas po krūtine, kurios dar akimirką ir tikriausiai nagais būtų raižiusios medieną už savęs, vien tam, kad nulaikytų savo kūną, padorioje pozicijoje.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-02-01, 19:22

Volturiai turėjo nemažą “gerbėjų” dalį visame pasaulyje ir tai nebuvo didžiulė paslaptis, todėl išgirdus apie jos atvykimą su planu ir jo įvykdymą puotoje, Rainard neitin nustebo. Aišku, tai šiek tiek kabino jo viduje jautresnes stygas, mat, kad ir kaip ten bebūtu jis turėjo šiokį tokį prisirišimą prie tų žmonių, tiek metų pragyvenus. Būtu gana keista šaltai į visą šį reikalą reaguoti, bet tas dalykas, kad jis nebuvo plano dalis, šiek tiek atleido jo pilve susiformavusį nervų kamuolį. - man vis tiek įdomu koks buvo tavo plano tikslas, net jei jame ir netyčia pasimaišiau,- susiaurinęs savo žvilgsnį, Rainis stabtelėjo visai netoli Astorijos, ir vis dar balse išlaikydamas tą pačią tonaciją, tarė. Jis žinojo, kad tai gali jam ne itin patikti, visgi ir pats buvo Volturis, bet smalsumas ir šaltas protas, diktuojantis, kad vėliau ta nežinia gali pakišti jiems koją, vertė šį vampyrą nesustoti gilintis. Arkadyevn’ai taip žaviai ir kartu mielai susinepatoginus priešais jį, vampyras nekaltai šėlmišku šypsniu padabino savo lūpas, pro jas parodydamas ir savo baltutėlius dantis, ir tik nužvelgęs savo kūną skėstelėjo į šonus rankomis, dabar akis pakeldamas į prie pat jo stovinčią panelę,- bet, kad man ir taip patogu,- visai ramiai ir le nenutuokiančiai kodėl jis turėtu apsirengti tarstelėjo. Netrukus vieną ranką permetęs per jos petuką ir delnu įsitaisęs ties jos priešingoje pusėje esančiu šonu, po pažastimi, o kita apglėbęs jos liauną liemenį, vaikinas ją žaismingai palenkęs į šoną, stipriai prispausdamas prie savo krūtinės, kad tik ji neiškristu iš glėbio ir dailaus šikniuko nesusitrenktu, pakštelėjo į jos nosies galiuką,- o tu irgi ne prastesnė,- sukrizenęs pakilnojo antakiukus, savo žvilgsnį įsmeigiant į jos žalsvas akis,- tokia žavi ir siexulka katytė, kurios didesnis mielumas nei mano, mane veda iš proto,- akimis dar perbėgęs jos kūnu, kiek tesugebėjo jo pamatyti, kol ši dama saugiai buvo jo glėbyje, tarstelėjo ir tik šėlmiškai šyptelėjęs ją kiek pakuteno, netrukus ir atsargiai pastatydamas šią gražuolę atgal ant kojų. Šiek tiek atleidęs savo glėbį, Rainard nuleido rankas ties Katkos šonas ir savo skvarbų ir gilų žvilgsnį įsmeigęs į Astorijos akis, klausėsi tariamų žodžių. Tiek mažai bendravę, o ji atrodo išsiaiškino daugiau dalykų apie jį, nei kiti su juo gyvenę kelis šimtmečius. Nors gal jie tiesiog ir nesistengė to daryti? - na brangioji, nejau manai, kad esu toks ir tarp Volturių?- kilstelėjęs klausiamai antakiuką, Rainis rimčiau pažvelgė į moterį,- manai, kad ir prieš juos staipausi su Adomo apdaru ir taip mielai glaustausi, rodydamas tokią pusę, kurią matai tu?- vos po akimirkos nuo veido nusitraukęs savo rimtumo kaukę, vyras tyliai nusijuokė ir šėlmišku žvilgsniu nuskenavęs katytės veiduką vėl iškėlė klausiamai antakiuką. Nu turbūt prieš žudymą dievinančius ir jausmų išsižadėjusius žmogelius, nebūtu gera mintis pasirodyti tokiomis spalvomis ir sugriauti metų metus statytą vyrišką ir šaltakraujišką kaukę. Net jei kartais ji ir subyrėdavo prieš jam pavestus taikinius, kuriuos jis galų gale paleisdavo sveikus ir tik su keliais įbrėžimais. - na, o šiaip išgyvenimui turiu savų būdų, todėl vis dar ir matai šį dailų veiduką prieš save, nors tada kai Tave išleidau man buvo grėsmė netekti ant pečių esančios galvos,-prisiminęs tą vakarą kai Volturiai sužinojo kieno pagalbos ranka buvo pridėta prie šios gražuolės dingimo, vaikinas kiek vaikiškai pasiraukė,- ir vis dar esi man už tai skolinga, taigi net nesvajok apie dingimą ir manęs atsikratymą,- galiausiai tik žaismingai caktelėjęs liežuvio galiuku, Rainis pakraipė galvelę į šonus ir leidęs gražuolei atsitraukti, trumpai sukrizeno, pasekdamas ją akimis, ir kreivai šypteldamas vos tik ji sumurmėjo sekančius žodžius. Lėtai priėjęs prie katytės, vampyras atsistojo priešais ją, taip įkalindamas ją tarp savo nuogo kūno ir durų, ir kiek prilinkęs prie jos kaklo, liežuvio galiuku prigludo prie jos raktikaulio netrukus užkildamas iki duobutės po ausimi ir dantukais grybžtelėdamas jos ausies spenelį,- jie nepatogūs,- gailiai sumurkdamas, Volturi vienos rankos pirštais prigludo prie gražuolės kojos ir palindus po jos naktinukais, švelniai užgavo jos moteriškumą, pirštukais dar sekundėlę ir pažaidžiant. Visgi greit nuo jos atitrūkęs, Rainard pakštelėjo į merginos lūpas ir valiūkiškai šyptelėjęs nukeliavo link vonios,- beto, tu man irgi labai patinki, tik štai aš, skirtingai nei tu, to ne nekenčiu, o kaip tik dievinu,- jau būdamas vonios kambarį nerūpestingai, bet žaismingai šuktelėjo, ir vietoje chalato, apsivyniojęs rankšluostį aplink liemenį, pasipureno ševeliūrą dar trumpai žvilgtelęs į veidrodį ir vėl grįžo į kambarį, klesteldamas ant lovos, rankomis pasirendamas už savęs ir taip šiek tiek atsilošus nužvelgdamas katytę.- tad tai žinant nesiruošiu lengvai tavęs paleisti,- gūžtelėjęs petukais, Volturi timptelėjo lūpų kampučius žemyn ir lūpose iškreipęs kreivą šypsnį, ir toliau sau apsipatenkinusiai sėdėjo. O kas jam jaunam?
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-02-02, 00:32

Vampyrui nepraleidus užmarštin jos prisipažinimo dėl tikrosios pasirodymo čionais priežasties, ir ėmus teirautis visko iš pagrindų, moteris žvelgė tiesiai į rudas akis priešais, kurios dabar troško atsakymo, - Gal aš ir blondinė Rainardai, bet ne kvaila, nemaišyk, - iškėlusi pirštuką bakstelėjo į orą, šiek tiek sustatydama lūpytes, - Vien dėl to, kad permiegojom ir man patinki, neimsiu tau to pasakoti, ypač kai tu esi pats Volturi, - pavartė akytes, iš tokio išties vyro naivumo, ar tiesiog manymo, jos lengvabūdiškumo. Žinoma ji dar juo negalėjo pasitikėti. Nagi, jie vos keletą valandų ne tik susitikę, bet ir pažįstami. Nesvarbu, kad visa tai jai buvo nauja, kad visi pojūčiai žadėjo kažką, kas toli gražu nepriminė eilinio nuotykio, jis buvo Volturi, o ji... ji atvyko čia tam, kad juos sunaikinti. Tačiau to, jis dar neturėjo žinoti. Nors ir rodėsi, kad jau dabar jis rinkosi, ją vietoj šeimos, per jį, planas galėjo griūti. – Tiesiog pasitenkink tuo, kad norėjau jums priminti apie save, tuo pačiu ir parodant, kad dabar galiu kur kas daugiau, - šyptelėjusi savim pasitikinčia šypsenėle, kilstelėjo smakrą, kol jam ėmus ten ją lankstyti, spėjo pačiu laiku nagiukais įsitverti jo nuodėmingo kūno, - Taip, net pati savimi netikiu, kad stengiuosi nuo mirties išvaduoti Volturi, - linksmai nusijuokusi, prikando vėlei lūpą, tam rudam žvilgsniui akimirkai nuskandinant ją. – Ir mėgaukis tuo, nes meili nebūsiu visada, - kryptelėjusi valiūkiškai lūpų kampučius aukštyn, pasitvarkė kiek sukeltus naktinukus, kai vaikinas ją jau pastatė ant kojų. Pasigirdus greit pasakojimais, koks Astorijos keksiukas, prieš savo šeimos vampyrus ir kaip jis išgyvena, Arkadyevna kiek suraukė antakius, kol šypsena vėl pakeitė juokas, - Na, jei prieš juos būtum toks, tai jau keltų daug klausimų, - nustatytas rimtas veidelis ir gana dalykiškas palinksėjimas, buvo netrukus įrėmintas plačios šypsenos. Žinoma ji kalbėjo ne apie tai, tačiau kad ir kaip bebūtų jo slėpimas savo gerosios pusės, tikrai buvo profesionalus ir tai ši moteris galėjo pripažinti. – Maniau jau skolą tik ką gražinau, - vos tik jam priartėjus per daug arti, šviesiaplaukės kvėpavimas patankėjo. O jo veiksmai... Tie iš proto varantys prisilietimai, tie dirginantys kūną bučiniai, buvo baisiau už bet kokias fizines kančias. Ji surakino tvirtai žandikaulį. Prisilietimas TEN, jo pirštų erzinantis pažaidimas ir Katya stipriai užmerkė akis, atlošdama galvelę į duris, kol staiga tik pajuto sujudėjusį orą, jam dingstant. Jos rankos stipriai susigniaužė į kumščius ir atsimerkusi, sulaikytą orą dusliai iškošė pro dantis. Taip, jie nuolat žaidė, bet šito... jau buvo per daug. Bet vos jam vėl įžengus į kambarį, blondinė nekaltai nusišypsojo pasekdama jo veiksmus, kol jam įsitaisius ant lovos, ji nieko nelaukusi patraukė link jos. Vampyrės greičiu šoktelėjusi ant lovos, ji apžergė Rainard kelius, ir lėtai besitūpdama priešais jį atveriant visą grožį, įsitaisė ant jo kelių, - Įdomu kiek ilgai dievinsi, tai..., - veidu priartėjusi prie tamsiaplaukio, šlaunimis tvirtai suspaudė vyro klubus, žemu tembru šnabždėdama šiuos žodžius jam į lūpas, kol jos rankelės, nusileidusios nagiukais per nuogą krūtinę, suėmė minkštą rankšluosčio audinį, pirštams lengvai užlendant už jo, taip nagiukams netyčiukais užgaunant savo naują geriausią draugą. Nuo jos petuko nuslydusi naktinukų petnešėlė, kiek per daug leido atlaisvėti audiniui, kuris išdavikiškai vos laikėsi uždengęs jos krūties spenelį. – Tikiuosi tavo glėbys pakankamai stiprus išlaikyti šalia tokią moterį, kaip aš, - tariant tylius bet pakankamai aiškius žodžius, moters lūpos lietėsi su jo, kol tik karštai, pabučiavusi jį, įpainiojant ir liežuvėlį, stumtelėjo vyrą išsitiesti ant lovos, ir pati tik nagais perrėžusi jam per krūtinę, atsistojo taip pat ant lovos, peržergė jį, netrukus lyg niekur nieko, šoktelėdama ant grindų ir atsisėdusi ant lovos krašto, pasiėmė kažkokį žurnaliuką, bei atsirėmusi į pagalves, ėmė jį vartyti.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   2017-02-02, 21:26

Arkadyevn’os pasirinkimas neatskleisti savo plano, vyrą sužavėjo. Paprastai visos dailiosios lyties atstovės vos dėl jo žvilgsnio jų pusėn galėjo išduoti visas savo paslaptis ir jei net reiktu banko ar kitus itin svarbius duomenis, bet štai šios damos atsispyrimas jo žavesiui ir laikymasis savo, jį maloniai nustebino. Tai tikrai pagirtina. Greitai perbėgęs pirštais per savo plaukus, Rainard dar žvilgsniu patyrinėjo katytės veidą ir tik kreivai šyptelėjęs skėstelėjo rankomis į šonus, kartu ir gūžteldamas petukais,- tebūnie, kaip nori… tik labai tikiuosi, kad šitas tavo planas neprivers vėliau manęs labai gerai apgalvoti savo tolimesnius žingsnius, jei kažkas pasisuks ne ta linkme,- užbaigęs savo visos šios temos uždarymo ir paleidimo pavėjuj sakinį, Volturi caktelėjo liežuvio galiuku ir lūpose išlaikydamas savo firminę kreivą šypseną, mirktelėjo Katkai. Na, kol kas jis pasirinko gyventi pagal patarlę “mažiau žinosi, ramiau miegosi”, o kaip jau bus vėliau, gyvenimas parodys. - tai, brangioji, gal kur susitrenkei galvą?- tokiu teatrališkai tobulu išgasčiu ir susirūpinimu tarstelėjęs, vyras švelniai apčiupinėjo Astorij’os galvą, ir galiausiai tik šėlmiškai šyptelėjęs sukrizeno. Šiaip jam irgi buvo keista, kad ji bando jam padėti sumastyti kažką, kas padėtu išsisukti nuo bausmės, bet nusprendęs per daug nesigilinti ir viską nurašyti judviejų abipusiai simpatijai, ties šiomis mintimis ilgai neužsibuvo. - o kokia būsi? sexuali katytė? nes aš tai nieko prieš žinok,- klausiamai iškėlęs antakiuką pasiteiravo, kol ištaręs antrą klausimą valiūkiškai šyptelėjo pirštais žaismingai timpteldamas jos trumpus ir gundančius naktinukus. Kalbai rutuliojantis ties jo išgyvenimu Volturių tarpe, Rainard nusijuokė,- o ką? tipo ne fainas esu? negaliu taip kitiem pasirodyt? kažkokia diskriminacija iš jūsų jaučiasi, mieloji,- nutaisęs rimtą veiduką ir tokiu gana įsižeidusiu balsu pasiteiravo, dar suraukdamas antakiukus ir suspausdamas lūpas į ploną liniją. O štai jis manė, kad ir toks galėtu puikiai rodytis viešumoje ir ne tik, kad išgyventi, bet dar ir daug “draugų” susimedžioti. - tikrai ne, katyte, kad atiduoti tą skolą, tau teks rimtai paplušėti,- sėdėdamas ant lovos krašto, ir stebėdamas prie jo besiartinančią vampyrę, Rainard taip nerūpestingai  tarstelėjo, visgi lūpose išlaikydamas suktą šypsnį. Tik štai ta šypsena ilgai jo lūpose neužsilaikė, mat Katkai užsišokus ant lovos ir apsižergus jo kelius, taip atidengiant savo visą grožį ir patogiai ant jo įsitaisant, vampyro žvilgsnis iš kart nuslydo prie atvirai, pas save kviečiančio rojaus kampelio, o jo lūpos tvirtai susispaudė į ploną liniją, Adomo obuoliui sukrutant, kai vyras sunkiai nurijo gerklėje staiga atsiradusį gumulą. Vos ausimis sugaudęs jos žodžius, Rainard pajuto menką spaudimą ties klubais, nagiukų aštrumą ties nuoga krūtine ir pirštų švelnumą ties jo spėjusiu ir vėl atgyti draugužiu. Pakėlęs šiek tiek aukščiau savo akis, Volturi pastebėjo vos lengvo audinio pridengtą krūties spenelį, ir trukčiojamai įkvėpęs deguonies į plaučius, liežuvio galiuku suvilgė išsausėjusias lūpas, dabar akis šiaip ne taip atplėšdamas ir nukreipdamas į ties gundančio atspalvio paliestas gražuolės akis. Nieko kol kas neatsakęs, mat nesugebėjo net blaiviai mastyti nuo dirginimo apačioje, jos karšto alsavimo ties lūpomis, skvarbaus žvilgsnio, jos kvepalų aromato ir tokio nepakartojamo vaizdo priešais, vyras lėtai užmerkė akis ir pasitikęs jos lūpas savosiomis, gašliai į jas įsisiurbė. Tik štai akimirka, kita ir jis jau gulėjo išsitiesęs ant lovos, ir stebėjo po ilgomis kojomis pasislepiantį rojaus kampelį ir nulinguojantį tolėliau užpakaliuką. Dabar jis visais 110% suprato, kaip šią panelę ir pats kankino, tik turbūt jam buvo kiek sunkiau visą tai pakelti. - dėl glėbio stiprumo, leisiu Tau pačiai išsiaiškinti,- tyliai, kiek dusliu balsu ištaręs, Rainard vampyro greičiu pakilo ir išplėšęs iš moters rankų žurnaliūkštį, šį nusviedė į kitą kambario galą. Tvirtai suėmęs moterį ties šonais, jis ją kilstelėjo, ir ją negrubiai mestelėjęs į lovos vidurį, greit užgulė, patogiai įsitaisydamas tarp jos kojų ir savo draugužiu vėlei aplankydamas jos, atrodo pasiruošusį antram raundui, moteriškumą. - beje, jei taip manęs geidi, nebūtina išprovokuoti erzinimaisis, gali ir tiesiog paprašyti,- dar šėlmiškai pridūręs, vyras mirktelėjo moters pusėn ir įsisegęs į jos lūpas pradėjo judėti vis greitindamas tempą ir šiuos du susijungusius kūnus greičiau nei prieš tai užkeldamas į tą malonumo viršūnę, nuo, kurios atrodo šis vyras niekada nepraras priklausomybės. Na, bet jei į ją kops su šia katyte.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Kambarys nr.1809   

Atgal į viršų Go down
 
Kambarys nr.1809
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
ET™ :: Outside game zone :: Senos temos-
Pereiti į: