admins
Welcome
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje!Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs, kur keisčiausios legendos pasirodo esančios ne išgalvotos, o tikros, tai vieta, kiekvienam tapti kuo jis tik nori. Tai miestas, kuriame nei vienas žmogus nesensta, kur nėra ligų ir negandų. Čia nerasite oro uostų ir įprastų visiem pažįstamų miestų ir šalių. Čia magiški portalai žmones gali perkelti į visai naujas, niekam negirdėtas karalystes, į žemes, kur gyvuoja milžinai ir žmogėdros, kur sutikti vienaragį ar drakoną yra normalu. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo?
beautiful ones
Kitas veikėjas:


Share | 
 

 Pokylių salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Pokylių salė   2017-01-21, 01:19

Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 01:43

Dar vienas vakaras su lūpose spindinčia dirbtine šypsena ir liežuvio laužymu atsisakant dar vieno šokio su žavia, bet per daug vulgariai apsirėdžiusią ir per įkyriai besisiūlančia viešnia. Rainard’ui tokie karnavalai jau buvo senai įgrysę, bet užimamos pareigos tiesiog įpareigojo sukiotis tokiuose renginiuose ir maloniai šnekučiuotis su čia buvusiais svečiais, taip le parodant kokie gi Volturiai faini ir svetingi. Profesionalus spektaklis, atliekamas tik tam, kad iš arti būtu galima prižiūrėti visus vampyrus ir gražiai ką nors pasivadinus į šoną nusukti galvą, bei panaudoti vietoje malkų. Ir pasilinksmini ir išvalai pasaulį nuo netikusių vampyrų, argi gali būti kas nors geriau? Taigi, užsidėjęs savo vieną mėgstamiausių, burgundiško atspalvio nulietą kostiumą, Rainius pažvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir iškreipęs lūpose ironišką šypsnį pasikvepino. Perbėgęs per plaukus pirštais, vaikinas nuo spintelės pagriebė kaukę ir daugiau negaišdamas laiko išėjo iš savo kambario, patraukdamas pokylių salės link. Žinoma pakeliui dar pasisveikinęs ir atsiprašęs nuo itin viliojančių pasiūlymų, Volturis pagaliau pasiekė muzikos garsais ir ryškia šviesa užpildytą salę. Giliau įkvėpęs ir lūpose išlaikydamas savo dirbtinę valiūkišką šypseną Rainard įžengė vidun ir aišku užkalbintas kelių žmogelių pradėjo šnekučiuotis.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 02:16

Solidus vairuojas, juodo prabangaus kostiumo aptemptu kūnu, atsargiai pravėrė tokio paties tamsaus Bentley duris. Grakštūs judesiai ir smulkiais pirštais suėmusi vyriškio ranką, išlipa Arkadyevna. Naktis pasitikusi šviesiaplaukė, jau buvo apšviesta blaiskių šviesų nuo pastato, kviečiančio užeiti pagarbius šio vakaro svečius. Katya nebuvo čia laukiama. Visa tai nebuvo naujiena. Tikriausiai šiai ‚Adamsu‘ šeimynėlei nepatiko daugiau nei puse pasaulio vampyrų, kurie nesiteikė laižyti jiems užpakalių, bet... viena kas šiai gražuolei patiko, tai nemokami gėrimai ir šventės sugadinimas, vien jos dailiam užpakaliukui pasirodžius, visa ko centre. Lengvam suknelės audiniui, slenkant žeme paskui merginą, Astoria jau aukštakulniais lėtai žingsniavo link durų, prie kurių ją tik akimirkai sustabdę apsauginiai, buvo papirkti vien menku moters lūpos prikandimu, suvaidinant eilinį spektaklėlį apsimetant užmaršuole blondinačka, pamiršusia savo pakvietimą ant kosmetinio stalelio namie. Dar keletas šypsnių, ir vampyrė jau žengė į pokylių salę. Šurmulys, vampyrai pasipuošę kostiumais, kaukėmis, moterys, vienas už kitą ryškesnėmis suknelėmis, gėrimai, kurios naiviai nešiojo žmonės, tikėdamiesi, kad šiandien dar grįš namo, tačiau ši geras pažadėtas atlygis aiškiai jų nė nepasieks esant gyviems. Viskas buvo būtent taip, kaip įsivaizduota. Staiga prisiartinus, jaunam vaikinui su padėklu ant kurio stovėjo šešios taurės šampano, mergina šį nužvelgė ir tik papūtusi lūpas, liaunais pirštais suėmė taurės kojelę, vėsų stiklą priglausdama prie putlių raudonai paryškintų lūpų.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 02:45

Tie patys nuobodūs pašnekesiai ir vėl supo šį vyrą, todėl norėdamas bent kiek ilgiau visą tai ištempti neatskiriant kurio nors galvos nuo kūno, Volturi nuo praeinančio padavėjo padėklo prigriebė taurę viskio, šią kaip mat priglausdamas prie lūpų, bet sustingdamas vos tik jo akys užkibo už dar šiuose rūmuose nematytos viešnios. O gal teisingiau būtu sakyti, labai senai matytos. Akiratyje pasirodžiusi Astorij’ai, Rainard tyliai, gana ironiškai nusijuokė ir užsivertęs stiklą jį ištuštino. Per daug negalvojęs ir nusprendęs pasisveikinti su senai matyta “drauge” Rainard pajudėjo link merginos, prieš tai dar gražindamas tuščią stiklą ant vieno iš praeinančių padavėjų padėklo. Tvirti, užtikrinti ir išdidūs žingsniai artino šį vampyrą link jo tikslo, šio akims nė sekundei nepasitraukiant nuo dailia, vos kūną dengiančia suknele pasidabinusios moters.- niekada nemaniau, kad po tavo to negražaus poelgio dar kada susitiksim,- saldus, it aksominio švelnumo, bei vyriško sodrumo apgaubtas balsas praslydo pro į žaismingą šypsnį išlinkusias vampyro lūpas, jo paslaptingu atspalviu pasidengusioms skaidriai raudonoms akims vertinančiai dar nužvelgiant damą priešais ir sustojant ties jos žavingomis akimis. Na pasirodo metai šiai panelei tikrai į naudą, mat ji atrodė dar geriau nei paskutinį kartą kai jis jai pagelbėjo. Dar iki šiol jam skauda sušalusią širdį, dėl tokios jos išdaigos.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 20:53

Ramus klasikinės muzikos aidas, subtiliai užpildantis prabanga dvelkiančią patalpą, į antra planą idealiai nukėlė čia susirinkusių vampyrų balsus. Švelniai saldus šampanas užgavęs Astorijos skonio receptorius, akimirkai sutelkė moters dėmesį, kol jis negailestingai buvo nutrauktas žemo vyriško balso tembro visai šalia. Dar tik ką žalsvas žvilgsnis tuščiai vertinęs išsipusčiusią minią lėtai sustojo ties greta sustojusio vaikino. Jis atrodė pažįstamas. Taip, ji jį pažinojo. Koketiškai kilstelėjęs lūpų kamputis ir vėl prie lūpų prigludusi taurė. Vampyrė neskubėjo prabilti. Grakščiai patraukusi užkritusią plaukų sruogelę nuo veido, kilstelėjusi smakriuką pasisuko labiau į Volturi, žvilgsniu tiesiai įsiskverbdama į rudas vyro akis. – Argi ne geriausi dalykai, įvyksta tuomet, kai nesitiki?, - pro putlias raudonas lūpas koketišku tyliu balsu išsprūdę žodžiai, buvo nulydėti ‚nekaltu‘ akių nuklydimu visu Rainard kūnu, kol taurę perėmusi į kairę ranką, Katya kilstelėjo dešinę, švelniai nagiukais užkabindama vampyro veidą dengusia domino kaukę. Prikandusi nekaltai lūpytę, ją nuėmė ir žaismingai prisidėjusi sau prie veido, pažvelgė į tamsiaplaukį valiūkiškai nusijuokdama, tarsi nebyliai paklausdama, kaip jai jį tinka, tačiau vietoj to, nuleidusi kaukę, ištirpdino tik ką buvusi šypsnį, kiek pasistiebdama taip priartėdama arčiau vampyro veido, - Brangusis, atleisk, jei tau suteikiau tuščių vilčių, - dar akimirką rimtas žvilgsnis skanavęs vyro veidą, greit buvo pakeistas saldaus juoko, jai atsitraukiant. Vėl pridėjusi domino kaukę sau prie veido, žavingai mirktelėjo ir pasisuko imdama aukštakulniais kaukšėti prie užkandžių stalo. Pasiekusi jį, iškart pastebėjo subtiliai papuoštas taures, kurių turinio sudėtyje aiškiai dvelkė žmogaus kraujas. Nieko nedelsdama pasilenkė prie stalo, kiek išriesdama savo šikniuką ir apmainiusi šampano taurę su gardžiai kvepiančiu gėrimų, atsitiesė prie lūpų priglausdama stiklą.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 22:31

Merginos ir jų viliojimo menas, žavus ir itin intriguojantis dalykas. Kiekviena turėjo savitą būdą bandant sužavėtį vaikiną. Vienos pasitelkdavo vulgarumą, o kitos subtilų koketavimą. O štai pastarasis jam patiko labiau. Deja, taip buvo ne visada. Dar būdamas nesubrendusiu jaunikliu jis leidosi apžavimas bet kurios merginos, tai reiškia, kad lengvas mirktelėjimas ir jis tiesiog krisdavo po kojom. Taip nutiko ir su šia vampyrę, kai jai vos gražiau pačiulbėjus ir mirktelėjus, vaikinas rizikuodamas viskuo ką turi, net savo gyvybe, jai padėjo pabėgti iš Volturių kalėjimo. Aišku poto jam smarkiai atsirūgo, bet kažkaip per daug į galvą to neėmė. Bent jau porą šimtų metelių. Tada net toks lengvas koketavimas kokį ši žavi dama naudojo, tais laikais būtu buvęs kažkokiu stebūklu, dėl kurio jis ir vėl apsiseilėjęs sekiotu paskui šią moteraitę it nuolankus šunelis. Ačiū viešpačiui su visais viešpačiukais, kad Rainard sugebėjo per visą tą laiką iššaugti savo sužavėjimą kiekvienu praeinančiu gražiau plėvesuojančiu sijonu, ir išmokti savo jausmus parodyti tik tada kada nori, o dar geriau jiem neleisti perimti jo proto vandelių į savo rankas. - na dėl to ar tai geriausias dalykas drįsčiau pasiginčyti, mieloji,- timptelėjęs lūpų kampučius žemyn it tikrai susimastydamas ar čia toks ir geras dalykas, jog ji netikėtai pasirodė ir nenuleisdamas savo skvarbaus žvilgsnio nuo moters akių tarstelėjo, netrukus tik kreivai šypteldamas ir pasekdamas jos itin drąsų žingsnį. Tačiau, visgi neprieštaraudamas prieš jo kaukės pasisavinimą, mat pačiam ji nebuvo itin patogi, vampyras kiek susiaurino savo žvilgsnį, ir nieko neatsakydamas, tik vos šypteldamas į jos nebylų klausimą apie kaukės tinkamumą, kilsteldamas kairę ranką sustabdė padavėją iš jo pasiimdamas viskio taurelę ir netrukus dėmesį gražindamas prie jau prie jo veido priartėjusios Astorj’os. Saldžiai švelnaus merginos balso tonas maloniai glostė vyro ausis, šio lūpose iššaukiant kreivą, gana ironiška šypsnį, o akims susirandant savo kelią prie judančių ir itin viliojančiai atrodančių Katytės lūpų. Tačiau, šiam net nespėjus kažko ištarti priešais jo akis atsidūrė tik nulinguojanti gražuolės sėdimoji. Pats sau linksmai šyptelėjęs, Rainard gurkštelėjo viskio ir pastebėjęs akies krašteliu link merginos judantį Volturį, sugavo jo žvilgsnį savuoju ir kilstelėjęs ranką aukštyn, lyg sakydamas “aš pats susitvarkysiu”, pats prasiskynė pro svečių būrį, susirasdamas kelią link vampyrės,- žinai, keli žodeliai neišpirks tavo kaltės, mat vis dar kraujuoja žaizdos mano širdyje, kurias tu palikai,- dramatiško prieskonio persismelkę žodžiai apleido vyruko lūpas, kuriose žaidė liūdnas šypsnis, o ranka su viskio taurele dėl didesnio efekto prigludo prie jo krūtinės, taip tik dar labiau parodant kaip ji jį įskaudino.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-21, 23:40

Laisvė, buvo vienas aukščiausių prioritetų šios nepriklausomos moters gyvenime. Visada, visada kovojusi vien už save, susitvarkanti su bet kuo, vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, Astoria tiesiog trypė visuomenės prioritetus, kad tokios merginos, kaip ji vienos neišgyvena. Per silpnos, per kvailos, per daug naivios. Visa tai buvo toli nuo šios šviesiaplaukės. Net vos tapus vampyrė, ji nekentė rėmų. Nekentė noro, kažkam ją užverbuoti. Įkalinti juokingoje šeima apsimetančioje sektantų grupuotėje kurioje visi paklūsta kažkokiomis paikomis taisyklėmis klausydami senamadišku tuščiagalvių vampyrų. Tai buvo ne jai. Todėl vos pakliuvusi į Volturių nagus, ji priešinosi. Gal dabar ir elgtųsi kitaip, apsukrumu atsikovotų laisvę, bet tada ji tiesiog naudojo jėga ir galias, kurių deja dar nevaldė labai gerai. Tuomet ji priminė sužeistą paukštę, bejėgiškai besiblaškančia jai per daug ankštame narvelyje. Ir tuomet lyg per miglą, paskutinę vilties akimirką pasirodė Rainard. Jaunas, aiškiai dar nepritapęs prie savo naujos genties, naivus ir taip lengvai paveikiamas. Ji juo pasinaudojo. Ne nesudvejojusi nė akimirka. Pasinaudojo, tam, kad išgyventų. Gardus gėrimas, kurį nepaprastai saldino žmogaus kraujas, maloniai slydo merginos gomuriu, pasąmonei sugaunant pagreitėjusios muzikos foną. Pajutusi dar vieno Volturio artėjimą Arkadyevna menkai šyptelėjo, mintyse pasiruošdama puikiam spektakliui, bet deja, atsekantys ją tamsiaplaukis viską sugadino. Kiek suspaudusi lūpas, apsilaižė jas, užtvirtindama kraujo skonio burnoje, ir lyg niekur nieko mirktelėjusi atsiraukiančiam Volturiui per petį pažvelgė į prieinanti vaikiną. – Apmaudu, kad taip ir neišmokai elgtis su moterimis Rainardai, - timptelėjusi lūpų kampučius žemyn, vėl gurkštelėjo gėrimo, taip lyg ir prisimindama jo pirmąją frazę. – Jei ne tas dailus tavo veidelis ir priklausymas šiai padlaižių grupuotei, tikriausiai negautum sekso, net per Kalėdas, - užjaučiančiai atsidususi, pasisuko pusiau į pašnekovą, jam į rankas įduodama jo domino kaukę. Tačiau sekantys šio žodžiai, privertė jos antakiukus nežymiai pakilti aukštyn, kol tvardydama kylančią šypseną suspaudė lūpas, netrukus tik prikąsdama apatinę, - Tau gal pakviesti gydytoją, mielasis, kad ten kažką užsiūtų? Visgi gaila švaistyti kraują, o dar ir gal tuoj ims sunktis pro šį dailų kostiumą, - apsimestinai susirūpinęs žvilgsnis bėgiojo nuo vyro krūtinės, prie veido, ir lyg patikrinant ar dar šiojo kostiumas sveikas, delną priglaudė prie vampyro kūno ties širdimi, pirštukais užlysdama už švarko atlapų.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-22, 01:46

Tyliai sukrizenęs iš merginos žodžių, vyras nepiktai pavartė savo šokoladiniu atspalviu išmargintas akis ir tiesiog užsivertęs stiklą, šį ištuštino. Jei čia būtu buvusi kita mergina, tai jis pasitelkęs geriausius savo triukus jau senų seniausiai raitytusi kokiam kambaryje, glėbyje spausdamas dailų moterišką kūną, bet Astoria nebuvo viena tų moterų, kurias vaikinas dažniausiai medžiodavo. Ji buvo viena tų, kurios vertos patyrinėjimo, subtilesnės kabinimo strategijos ir na kiek kitokio bendravimo. Ji buvo ta, kurią statydavai į lygiavertės partnerės ar žmonos vietą, o ne vienos nakties nuotykio.- katyte, su moterimis elgtis moku geriau nei tavo aiškiai laki vaizduotė tai gali įsivaizduoti, bet juk abu puikiai žinom, kad su tavimi tie triukai nepaeis,- mirktelėjęs Astorij’os pusėn, Volturi kreivai šyptelėjo ir lėtai palinkdamas prie merginos, sumažino tarp jų buvusį tarpą. Jausdamas jos karštą alsavimą ant savo lūpų, Rainius liežuvio galiuku perbėgo per savo lūpas ir tik nekaltai kilstelėjęs antakiuką lyg klausdamas “ar neprieštarauji?” švelniai, vos prisiliesdamas prie jos klubo ištiesė savo dešinę ranką su joje buvusia tuščia stikline, ir jau beveik liesdamasis prie katytės krūtinės savąja, ant stalo, kuris buvo už jos, padėjo taurę. Neskubėdamas atsitraukti Volturi pasuko savo veidą į merginos, ir “netyčią” užgavęs lūpomis jos ausies spenelį savo lūpose ir vėl išpiešė žaismingą šypseną,- gydytojais nelabai pasitikiu…- tyliu, liuliuojančiai švelniu balsu sušnabždęjęs vaikinas atsiduso,- na, bet jei tu turi tokią specialybę, tai kodėl gi ne? gali imti ir užsiūti tas žaizdas,- kiek žvitriau sučiulbėjęs į Arkadyevn’os ausį vampyras gūžtelėjo petukais ir švelniai už jos ausies užkabinęs pabėgusią merginos plaukų sruogą, atsitiesė, savo veide išpaišydamas tik nekaltą, valiūkišką šypsenėlę.- na, o jei rimčiau, tai kokiu tikslu atvykai? nemanau, kad tik dėl manęs,- visgi nusprendęs per daug neįsijausti į tuos jų žaidimukus pasiteiravo, savo žvilgsnį kiek susiaurindamas, bet situacijos rimtumą sušvelnindamas nuo lūpų vis nepasitraukiančia žaisminga šypsenėle.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-23, 00:50

Vėsus moters delnas, lietė kokybišką audinį, dengusį deramai vėsų vampyro kūną. Svaiginantis vyriškų kvepalų aromatas, švelniai kuteno Astorijos nosytę, priverčiant save kiek sulaikyti kvėpavimą, taip nors laikinai leidžiant sau atstumti silpnybę. Šypsena kuri, paslaptingai kreipė Rainard veidą, ir Arkadyevnos žvilgsnis viliojančiai glostantis tamsiaplaukio veido bruožus. Dar akimirką kol žodžiai palikę gražuolio lūpas ją privertė nusijuokti. – Nejaugi kitas išties paveikia? Tie pasenę kaip pasaulis sapaliojimai apie išskirtinumą? – kilstelėjo antakiuką jau saldžiai sušnabždėdama į lūpas, kurios dabar buvo per daug priartėjusios prie josios. Nebylus Volturi klausimas ir jo ranka prigludusi prie Katya liemens, privertė moterį labiau atsitiesti, kol netikėtai pajutusi karštą prisilietimą prie savo ausies, kūnu nubėgant maloniems šiurpuliukams prikando lūpytę delnu, kuris vis dar buvo likęs ant vyro krūtinės pakildama ja, žingsnį žengiant dar arčiau, - O manimi pasitiki?, - šnabždesys tyliai užgavo vampyro skruostą, alsavimui atsimušant į jį.– Pasitikėti ta, kuri nepaklūsta jūsų taisyklėmis, kuri mielai jus kiekvieną atskirtų, dailiai sviedžiant į užmarštį Volturi pavardę, - su lig kiekvienu tyliu žodžiu, ji lūpomis keliavo palei Rainard skruostą, nagiukams leido kilti jo krūtine, pasiekti petį, kol šie įžūliai įsirėmė į rudakio sprandą, raudonomis lūpomis su lig paskutiniu žodžiu, sustojant ties vaikino lūpų kampučiu. – Na, jei atvirai..., - vis dar paslaptingai sušnabždėjusi, viliojančiai žvelgiant į vampyro gundančias lūpas, galiausiai tik šyptelėjo ir pakėlusi žvilgsnį į jo akis..., - Su tavim, tai visiškai nesusiję, - žaismingai trūktelėjo lūpų kampučius žemyn, tuo pat metu patraukė ranką atsitraukdama žingsneliu atgal. – Tačiau tai ir nėra kažkas tokio ‚wow‘, - pamosikavusi atmestinai rankele, vėl gurkštelėjo savo gėrimo, - Man tiesiog patinka nemokami gėrimai, ir progos kai galiu panaudoti savo sukneles. – nekaltai nusišypsojo, dar kiek pamirksėdama savo ilgomis blakstienomis.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-23, 02:25

Per ausis užgulančios muzikos garsus prasiskverbus merginos klausimams, vyrukas suktai nusišypsojo taip ir be žodžių suteikdamas Astoriai atsakymus į jos klausimus. Su dauguma merginų viskas buvo daug paprasčiau. Rainard teužtekdavo išeiti iš savo kambario ar Volturi pilies ir jau žiūrėk, būris dailių mergaičių stovi jį apsupusios ir žibindamos savo alkanais žvilgsniais į šį vargšą ir padorų vyruką. Tiesa čia didelę dalį žaidė jo garsi pavardė, bet sutikite ir su tuo, kad tokiam žaviam vyrukui net ir be jos nestigtu merginų dėmesio. Lengdamasis pro merginą, vampyras kiekvienu savo kūno plaukeliu pajuto merginos reakcija į jo priartėjimą ir “nekaltą” prisilietimą, kas tikrai maloniai ir švelniai paglostė jo savimeilę. Juk kam nepatiktu turėti net ir mažą poveikį štai tokiai žavingai ir svarbiausia itin stipriai damai. Pajutęs ant savo skruosto karštą merginos alsavimą, o netrukus ir prie lūpų jo saldumą, Rainis trumpam surakino žandikaulį, ir pasistengė dėmesį, bei kiek į šalį krypstančias mintis verčiau nukreipti link Arkadyevn’os tariamų žodžių. Gi būtu neitin gražu perklausti to ką ji sakė vos prieš sekūndę, pasiteisinant, kad viskas tik dėl jos kvapą gniaužiančio poveikio jam.- tiesiog manau, kad nudegti nuo tavęs antrą kartą mažiau skaudėti nei nuo kažko kito,- giliau kvėptelėjęs ir lūpose išpiešęs nekaltai žaismingą šypsnį, gūžtelėjo petukais, savo skvarbų žvilgsnį nukreipdamas į merginos akis.- ir kodėl tu taip mūsų nekenti, m? nejau mūsų pavardė trukdo tavo egzistencijai?- veide nutaisęs tokio labai įsižeidusio vyruko miną tarstelėjo. Nugi jie nieko blogo nedaro, tik medžioja tuos, kurie per daug sau laisvės suteikę kelia pavojų kitiems vampyras. Vampyriškoji policija kitaip sakant. O juk žmonės savo policininkus laiko angelais sargais. Katytės aštriems nagams įsirėmus į jo kaklo odą, Volturi kreivai šyptelėjo ir trumpam žvilgsnį mestelėjęs link jos rankos, o vėliau gražinęs akis ties merginos, klausiamai iškėlė antakiuką. Tačiau, nieko nesakęs vyras išklausė merginos motyvų čia pasirodyti ir tik tyliai nusijuokęs timptelėjo lūpų kampučius žemyn,- na tada vadinasi neturiu priežasčių savęs varžyti,- paslaptingumo prieskoniu pagardinti žodžiai praslydo pro vyro žaismingą linkį įgavusias lūpas, jo akims kiek apsižvalgant, o pirštams suimant savo švarko atlapus ir juos truktelint, taip pasitaisant. Žengtelėjęs atgal, Rainard vieną ranką užkišo sau už nugaros, o kitą ištiesęs link Katkos nusilenkė,- ar sutiksi su manimi pašokti, bellah?- saldus it aksomu apgaubtas vyro balsas su itališku epiteto panaudojimu lengvai slydo vyro lūpomis, jo akims pažvelgiant iš padilbų savo gundančiu žvilgsniu į merginos akis, o lūpose išsiraitant valiūkiškai šypsenėlei. Na jei ji čia ne dėl jo ir nėra kažko tokio “wow”, tai kodėl gi jis turėtu praleisti progą su ja pašokti ir linksmai praleisti vakarą?
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-23, 16:02

Astorija visada žaidė su vyrais. Tiesu buvo teigti, kad jos ledinė širdis, per šią visą jos ilgą egzistenciją nemylėjo. Nebuvo nieko, kas nors dienai sulaikytų šviesiaplaukę šalia, kas nors kiek suvirpintu sustingusią dailiame kūne sielą, priverčiant pajusti nors kokius šiltus jausmus. Kai tuo tarpu, vyriškos lyties asmenys buvo pasirengę parduoti sielą velniui, bent už kruopelytę vampyrės tikro švelnumo. Rainard moters akimis nesiskyrė niekuo nuo kitų, jos kelyje pasitaikančių vyrų, siekiančių jos lovoje. Jo žvilgsnis, tas geidulingas alkis, persipynęs su susižavėjimo blizgesiu, vertė Arkadyevna tik labiau pasitikėti savimi, leidžiant sau žaisti šį žaidimą su Volturiu, nors ir kažkas naujo.... kažkas dar nepažinto vos juntamai kliudė pačios kūną, vis keistai padidinant slėgį krūtinėje. – Mielasis jei tikrai taikyčiausi sužeisti tavo širdį, tu to neišgyventum, - valiūkiškai šyptelėjo atlaikydama tamsiaplaukio žvilgsnį, kol sekantys klausimai sukėlė švelnų merginos juoką, - Nepavadinčiau to neapykanta. Nereikia taip susireikšminti.... Žinau, kad Volturai norėtų daryti įtaką kiekvieno mūsų egzistencijoje, tačiau to nedaro. Tik ne man. – kiek pakreipusi galvelę, pasitvarkė savo šviesius plaukus, juos kiek papurendama, - Tiesiog man nepatinka asmenys, kurie manosi turintys teisę, kitiems nurodinėti ir kurti taisykles, nors išties yra tik tuščiagalvių senų vampyrų šutvė, neradę tikrojo savo egzistencinio tikslo, bei nesugebantys savarankiškai mąstyti.- ji puikiai žinojo su kuo kalbėjo. Kad būtent dabar, kalbėjo apie Volturus taip lyg vienas iš jų nė nestovėtų priešais ją, bet... išties šio vyro ji nė nelaikė vienu jų. Jis buvo tik jų pakalikas, vampyriukas priglaustas po saugiu klano sparneliu, su nauda jiems, jo galiomis. Visai kaip kažkada siekė užverbuoti ir ją. Rainard išklausius jos dalinų priežasčių kodėl ji čia, bei pareiškus, kad jis nustosiąs varžytis, su lig gracingu pakvietimu šokiui, Katya kilstelėjo kiek smakriuką, veide žybtelint valiūkiškam šypsniui, kol vėl priglaudusi vėsų stiklą prie lūpų paskutinį kartą gurkštelėjo gėrimo, netrukus jį pastatydama už savęs ant stalo, o jos smulki ranka švelniai nusileido vyro delne, taip sutinkant šokiui.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-23, 22:07

- tarkim,- atsainus vaikino prunkštelėjimas buvo nulydėtas lengvo šokoladinių akių užvertimo ir jų trumpo nukrypimo ties liaudimi, besisukiojančiu aplinkui. Žinoma, toks merginos pasitikėjimas savo jėgomis ir ta vidinė stiprybė, netelpanti jos smulkiam kūne, buvo daugiau nei pagirtina ir vertinama. Bent jau iš šio vampyro pusės. Tačiau, nereikėtu taip iš kart nuvertinti ir Rainard, kuris skaičiavo jau nebepirmą šimtmetį savo gyvenime. Juk jis visos savo egzitencijos nepraleido po kokiu akmenimi ar gliaudydamas saulėgražas šios pilies sodelyje, bei besidžiaugdamas dailių pupyčių kompanija. Ne, jis kaip ir daugelis Volturiams priklausančių vampyrų dalyvavo tiek karuose, tiek taisyklėms nepaklusiusių vampyrų medžioklėse, tiek kiek kitokio, slaptesnio pobūdžio uždaviniuose, ir buvo susidūręs su tikrai stipresniais ir apsukresniais žmogeliais nei ji. Na, bet toks jo nuvertinimas visgi suteikė ir šiokios tokios naudos. Gi toks nuvertinimas gali tapti stiprybe, jei ši mergina nuspręstu iškrėsti kokią kvailystę jo nenaudai. Visgi, nieko daugiau netaręs vampyras pradėjo klausytis merginos dėstomo atsakymo į jo klausimus. Ir tiesa buvo ta, kad jam tai neitin patiko, veikiau jį žeidė. Mergina atrodo drąsiai, su savo dailiais aukštakulniais žengė per nubrėžtą ribą tarp saugios ir pavojingos zonos.- ar ne per drąsi taip įžūliai išsireikšti prie vieno iš tų tuščiagalvių?- staiga vampyro kiek prislopintas, iš vyriško tembro nukaltas balsas įgavo saldumo ir žiupsnelį grėsmingumo, jo tamsa apsigaubusioms akims įsmingant į merginos, o jo kūnui priartėjant prie blondinės. Netrukus palinkęs virš jos, Rainard rankomis, susiformavusiomis į kumščius, įsirėmė į stalą, ir taip įkalino vampyrę tarp jo ir savęs. Tokioje pozoje jis dar ilgokai išstovėjo, visgi jos žodžių poveikis jam, nesiruošė greitai pasitraukti, bet nusprendęs nesigadinti vakaro ir tik užmerkęs akis, bei giliau įkvėpęs tiek oro, tiek jos svaiginančio aromato, į lūpas gražino savo firminę, žaismingą šypsenėlę, it nieko nebūtu įvykę. Ir štai jau po akimirkos laukdamas katytės sutikimo šokti, Volturi sulaukė jos smulkaus delno savo rankoje, kurio pasekoje atsitiesęs ir lūpose išlaikydamas kreivą šypsnį prisiartino prie damos. Vis dar laikydamas jos ranką vyras ją švelniai spustelėjo, taip paragindamas ją pirmą pajudėti link šokių aikštelės, ir jiems atsidūrus visame šokių įkarštyje, Rainius vieną savo delną įtaisė ant jos liauno liemens, damą labiau prisitraukiant prie savęs, o kitą paliko ir toliau laikyti jos smulkią ranką. Ir žinoma, DJ’juj būnant labai geram šio vampyro draugeliui, muzika pasikeitė į tango garsus, taip tik vyro lūpose žaiždiančiai šypsenai suteikiant suktumo. Nagi, kam nepatiktu gauti galimybę sušokti tokį aistringą šokį, su šitokia gražuole.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-23, 23:43

Rainard aiškus merginos žodžių nepriėmimas, tik sukėlė šypsena jos veide. Tiek tada, tiek dabar, ši vampyrė aiškiai matė gražuolio veide, jos poveiki jam. Skaitė tai iš jo akių, judesių ir net balso. Tik kiti jos žodžiai, tiesūs įžeidinėjimai Volturių pavardei atkleidė daugiau nei žiupsnelį šio vaikino vyriškumo. Akimirkai sulaikiusi kvėpavimą, moteris tiesiai žvelgė į apsiniaukusias vampyro akis, ir juose buvo ne baimė, anaiptol regis pirmą kartą išvystas šio vyro tvirtumas žavėjo, - Mmmm....tau visai tinka, tas bandymas atrodyti grėsmingu, - žaismingai sukikenusi, prikando apatinę lūpytę, pirštuku bakstelėdama į ‚pikto dėdės‘ priešais ją nosiuką. Akivaizdu, kad baimės jausmas buvo tolima apreiška šviesiaplaukei. Kelios akimirkos ir jie jau žengė į šokių aikštelę. Vos tik jiems sustojus, pajutus tvirtą Rainard ranką apsivijusią liauną šviesiaplaukės liemenį, ji kilstelėjo smakriuką, sugaudama gilų šokoladinių akių žvilgsnį, kai fone suskambus tango muzikos garsams, ji pajudėjo kartu su vaikinu. Gracingi judesiai, puikiai derantys su muziką, lengvas apsisukimas, nutolstant nuo vyro kūno ir staigus sugrįžimas atsiduriant arčiau tamsiaplaukio veido, lėtai įkvėpiant jo iškvėpiamo oro. Lengvas suknelės audinys prasiskyrė apnuogindamas Katya koją, kuri vos kilstelėjusi prigludo prie Rainard kojų, jomis gundančiai slinktelėdama aukštyn. Trankesnis akordas su kojelės gražinimu ant grindų, ji įsirėmė į vyro krūtinę imdama aukštakulnius dailiai dėlioti pagal muzikos ritmą, kol staiga visai atsistūmusi nuo Volturi kūno, apsisuko, šokio žingsneliu imdama tolti nuo jo. Vieną ko tikrai niekas nepaneigs – ši moteris mokėjo judėti.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-24, 01:17

-brangioji, juk supranti, kad toks dalykas, kaip bandymas neegzistuoja,- tylus sukrizenimas prasprūdo pro vyro lūpas, jo akims trumpam nuslystant ties jos lūpomis, - arba atrodai grėsmingai arba ne, na, o šiuo momentu iš tavo žodžių galima suprasti, kad atrodau,- kilstelėjęs savo žvilgsnį ties merginos akimis, vampyras mirktelėjo ir tik švelniai pakštelėjęs į jos lūpų kamputį atsitraukė. Teoriškai, taip, bandymas buvo kaip ir galimas, bet fiziškai tai neegzistavo ir nebuvo įmanoma to realizuoti, tad likdavo tik du pasirinkimai arba tu kažką darai arba ne. Simple as that.
Muzikos garsų įvairovėje besisukantys du dailūs kūnai, greitai patraukė kiekvieno čia buvusio svečio dėmesį, nė neplanuotai padarant šiai poreliai daugiau vietos. Nuo mažumės Rainard domėjosi natomis, smuiko raktais, muzikos garsais ir kūną užvaldančiais judesiais vos ausų bugnelius paliesdavo muzikinius taktus ir ritmą sukuriantys melodingi garsai. Tačiau, pastaruoju metu jam tai buvo tapę ne mielą ir kiekvienas šokis su šioje salėje sutikta dama, jį veikiau dusino nei maloniai atgaivino ir atpalaidavo. Na pasirodo partnerės buvo visiškai netinkamos. Mat dabar, lengvu judesiu apsukant Astoriją aplink savo ašį… tvirtai priglaudžiant jos liauną kūną prie savęs… pirštais praslystant pro jos apnuogintos kojos šlaunį… ir alkanomis akimis nusekant jos tolstantį užpakaliuką, į jo kūną it didelė, stipri banga atsimušė tas alkis šokiams, muzikos garsams pasiglemžiantiems jo kūną ir svarbiausia šios merginos kūno vingiams ir judesiams, susiliejantiems su jo. Žvitriu žvilgsniu pradėjęs slysti per aplinkui sustojusių svečių veidus, vaikinas vienos rankos dviem pirštais suėmė savo kaklaraiščio mazgelį, o kitos rankos pirštus užkišo už kaklaraišio kilpos ties kaklu, taip keliais mikliais judesiukais atlaisvinant tą medžiagos gabalą. Tada, žvilgsniu sustojęs prie katytės pakaušio, vyras nusiėmė švarką ir vienu staigiu, galantišku judesiu nusviedęs į šalį per tris žingsnius įveikė atstumą tarp savęs ir Arkadyevn’os, kiek palinkdamas link jos ir pirštais apsiraizgydamas aplink moters rankas, šiek tiek aukščiau alkūnių, bei ją taip sustabdydamas. Lėtai prisitraukdamas savo koją prie kitos, vyras atsitiesė ir delnais slysdamas moters rankomis savo tvirta krūtine prigludo prie jos nugaros, pirštais ir vėl įsitvirtindamas ties jos riešais, o lūpomis nutupdydamas mažą bučinį ant jos apnuogintos peties. - na kur gi bėgi?- saldus su aksominiu švelnumu persipynęs vyriškai gundančio tembro tonas, praslydo pro Rainard lūpas, šiom priglundant prie merginos ausies, o netrukus ir duobutės po ja. Netrukus, vos po akimirkos, vyro kūnas atitrūko nuo katytės ir vienu staigiu judesiu kilstelėjus merginos kairę ranką savąja, vampyras ją grakščiai apsuko, dabar jau akis nuleisdamas ties jos žalsvai kerinčiu žvilgsniu, ir pirštais švelniai perbėgant per jos skruostikaulio liniją, taip kartu lėtai užkišant pabėgusią plaukų sruogą jai už ausies.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-24, 19:49

Į muzikos taktą linguojantis riestas užpakaliukas, paskui save plevenant lengvam suknelės audiniui žengė pirmyn pro prasiskiriančią vampyrų minią, kurių žvilgsniai aiškiai kliudė Astoriją. Sutikusi kelis tulžingus Volturių žvilgsnius, mergina išdidžiai kilstelėjo smakrą, lūpose iškreipdama šypsnį, bet tuo pat metu pažįstamos rankos sustabdžiusios ją, privertė šiek tiek pasukti veidą į šoną. Ji sustojo. Tvirta krūtinė saugiai prigludusi prie šviesiaplaukės nugaros, kartu su rankom nukeliaujančiomis iki smulkių riešų, viską vainikuojant švelniu bučiniu, akimirkos nuotrupą privertė Arkadyevna užsimerkti. Jo klausimas, žodžiai tarsi per migla pasiekė merginos sąmonę, vėsiomis lūpomis ir vėl liečiantis prie jos. Trumpas įkvėpimas, apsukimas ir vampyrės žvilgsnis vėl skendo šokoladinių akių gilumoje. Jo kūnas buvo per daug arti ir tai ji suprato. Keistai svaigo nuo to, kas pirmą kartą, išties baugino. Katya lėtai įkvėpė pro lūpas, vos jas praverdama ir žalsvu žvilgsniu nukeliaudama prie vyro lūpų, jo rankai, pirštams tuo pačiu metu liečiant jos veidą. Delnas prigludęs prie tamsiaplaukio peties, per audinį nuslydo ant krūtinės, pirštukams stipriau suimant audinį, bet lyg ir laiku susivokusi kryptelėjo lūpų kampučiais aukštyn, akimis sugaudama vaikino žvilgsnį. Ji atsitraukė ir leidusi vaikinui ją apsukti, akimirkai nutolusi pasileido, dar kartą apsisukdama, kol staiga pajutusi nebe tokias švelnias rankas grubiai suimant ją už alkūnės, sustojo. Ji pažinojo tą kvapą. Tų per daug aitrių vyriškų kvepalų aromatą, išduodantį vieną iš seniausių Volturių. Astorijos veidą iškreipė išdidus vypsnis ir tik pusiau atsisukusi į įsikišusi į šokį vyrą, ji ėmė lėtai ir skausmingai atskyrinėti vampyro smegenų audinius galvoje. Vampyras paleidęs moterį suklupo. Kaip mat pasirodęs dar vienas tos pačios giminės atstovas nė nespėjęs prisiartinti sulaukė tokios pat lemties, klumpant prie šio dvaro viešnios kojų. Iš aukštai pažvelgusi į vyrus, viena ranka pasitvarkė suknelę, kurios skeltas apnuogino jos koją. Kupina įtampos akimirka ir blondinė lyg niekur nieko apsisuko nutraukdama vargšų senolių kančias, grakščiai nukaukšėdama prie Rainard, - Ką dabar darysi mielasis? Kankinsi mane pats, ar perduosi savo valdžiai?, - subtiliai ir net kiek žaismingai kilstelėjusi antakiuką pirštuku nuvinguriavo gražuolio krūtine, kol suėmė jo kaklaraišti valiūkiškai timptelėdama jį link savęs, tuo pačiu prikandant apatinę lūpytę.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   

Atgal į viršų Go down
 
Pokylių salė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
ET™ :: Outside game zone :: Senos temos-
Pereiti į: