admins
Welcome
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje!Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs, kur keisčiausios legendos pasirodo esančios ne išgalvotos, o tikros, tai vieta, kiekvienam tapti kuo jis tik nori. Tai miestas, kuriame nei vienas žmogus nesensta, kur nėra ligų ir negandų. Čia nerasite oro uostų ir įprastų visiem pažįstamų miestų ir šalių. Čia magiški portalai žmones gali perkelti į visai naujas, niekam negirdėtas karalystes, į žemes, kur gyvuoja milžinai ir žmogėdros, kur sutikti vienaragį ar drakoną yra normalu. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo?
beautiful ones
Kitas veikėjas:


Share | 
 

 Pokylių salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2
AutoriusPranešimas
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Pokylių salė   2017-01-21, 01:19

First topic message reminder :

Atgal į viršų Go down

AutoriusPranešimas
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-25, 00:34

Apsunkęs vaikino kvėpavimas, sustinges, šiltas ir kartu alkanas žvilgsnis it užsihipnotizavęs ties žavios damos akimis ir staiga erdvėje skraidančių mikrodalelių įsielektrinimas, atstumui tarp šių dviejų tapus vos įžvelgiamam. Dar gyvenime nejautęs tokios stiprios traukos, Rainard pirmą kartą, per visą savo egzistenciją, kažko rimtai išsigando. Tas nepažintas, neapčiuomias, svetimas, bauginantis ir krūtinę draskantis, bet kartu ir toks keistai artimas, šiltas ir maloniai dirginantis jausmas, buvo it nepažinta sala, kurioje negalėjai žinoti ką atrasi. O štai ta nežinia ir buvo baisiausias dalykas. Sunkiai nurijęs gumulą gerklėje, bet lūpose išlaikydamas savo žaismingą šypsnį, Rainard tyliai nusijuokęs dar kartelį apsuko merginą aplink savo ašį ir lengvai paleidęs jos ranką, laukė sugrįžtančios į savo saugų ir tvirtą glėbį. Deja. Vos vienas Rainard mirktelėjimas ir tarp jo bei Astorijos stovėjo, bei visą grožį blokavo vienas iš vyresniųjų Volturių. Vyro akims kaip mat apsitraukus juodu šešėliu ir mintyse nuskambėjus gausybei keiksmažodžių, Rainius giliau įkvėpė ir pasitvarkęs rankogalius pasiruošė žengti prie merginos, tačiau jam nespėjus nė pakelti kojos nuo marmūrinių grindų, vampyras, priešais jį, suklupo. Kiek susiaurinęs savo žvilgsnį iš sukilusio smalsumo, ir dar akies krašteliu pastebėjus kitą suklumpantį Volturi, vaikino žvilgsnis pakilo ties Arkadyevn’os veidu, jam taip ir liekant savo vietoje. Na šito jis tikrai nesitikėjo. Katkai pasisukus į Rainių, jis kiek labiau pasitempė ir kilstelėjęs aukščiau smakriuką įdėmiai, kiek susiaurintu žvilgsniu stebėjo link jo besiartinančia ir lyg niekur nieko gundančiu šypsniu pasidabinusią vampyrę. Ką dabar jis darys? Volturi neturėjo nė menkiausio supratimo. Akimis perėjęs ties jau ant kojų besikeliančiais senoliais ir artėjančiais apsauginiais, Rainard kiek patylėjo dar žvilgteldamas į kitus Volturi, kurių akys buvo susmigusios į šį vaikiną ir tiesiog rėkte rėkė nė nebandyti išduoti savo “šeimos”. O dar tas priverstinis prisirišimas prie šios šeimynos, sukeltas vieno iš vampyrų turimos galios. Taip, sprendimas nebuvo iš lengvųjų, ypač tada kai šis merginai jautė kiek tikresnį prieraišumą ir nenumaldomą norą apsaugoti, bei padėti, kad ir kas benutiktu. Nors jie dabar tepraleido ir kelias akimirkas. Taigi, užmerkęs akis ir priglaudęs vienos rankos nykštį ir smilių prie savo smilkinių, vampyras šiuos truputi suspaudė taip tik susimastydamas apie tolimesnius savo žingsnius. Visgi po akimirkos, merginai jį truktelėjus link savęs, vampyras nuleidęs ranką ties burna, o kita įsirėmęs į šoną, permetė visą svorį ant vienos kojos ir akis nusukęs ties Astoria kreivai šyptelėjo, prieš patraukdamas savo ranką ir parodydamas šypsnį. - o ko labiau pageidautum, bellah?- saldžiu balsu pasiteiravęs, vampyras klausiamai kilstelėjo antakiuką savo akių neatitraukdamas nuo damos žalsvųjų, ir dar, po sekundės kilsteldamas ranką Volturiam sustoti.- juk iš kur gali žinoti ar nebūsiu žiauresnis nei valdžia,- timptelėjęs lūpų kampučius žemyn ir atsainiai gūžtelėjęs pečiais, vaikinas lyg tarp kitko tarstelėjo, savo delnus įtaisydamas ties merginos šonais ir nuslysdamas ant jos nugaros, taip šią žavią blondinę prisitraukiant prie pat savęs, o lūpose iškreipiant gana grėsmingai atrodantį šypsnį.
Atgal į viršų Go down
Gintės neatiduodama
lav's : 1260
posts : 543
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-25, 17:30

Viskas vyko taip greitai. Dar tik ką du kūnai mėgaviesi vienas kito tik ką pažintu artumu, dabar buvo drastiškai skiriami pašalinių asmenų. Naivu tikėtis, kad Volturai pakęs tai. Viešas šokis, viešas akivaizdus, vieno iš Volturių palankumas moteriai, kuri buvo laikoma viena iš priešų, nepageidaujamų asmenų tiek šiuose namuose, tiek šalia jų. O ji... negana to, kad drįso be kvietimo pasirodyti pačių Volturių dvare, dar ir tiesiai savo žavesiu svaigino vieną jų, kuris turėjo ne maloniai linksminti šią viešnią, ne prieš visus gerbiamus svečius demonstruoti savo romantiškus jausmus, o atvirkščiai... Šis klanas negerbė tokių kaip ji. Šviesiaplaukės žvilgsnis dabar įdėmiai tyrė vampyro veidą. Jos akys, tarsi įmantriausius rašmenis skaitė vyro veidą, jo emocijas ir galimas mintis. Astorija juto jo sutrikimą. Nujautė, kokie dviprasmiški jausmai slypėjo tvirtame kūne priešais ją. Kaip šiam vaikinui buvo dabar sunku, o ji... ji viską sugebėjo tik komplikuoti. Tačiau tokia jau buvo ji. Nenusileidžianti, neleidžianti ją žeminti, o svarbiausia nė vienam nesuteikianti galimybės manyti, kad esą geresni už ją. Moteris šyptelėjo. Vos Rainard ranka nusileido, akimis sugaunant jos žvilgsnį. Į pirmus žodžius ji neatsakė. Po antrų pajutusi jau malonias tapusias tamsiaplaukio rankas, žaismingai nusukusi žvilgsnį į šoną jaukiai prigludo prie vyro kūno, rankelėmis lėtai pakildama jo krūtine, kol apsivijo kaklą, nežymiai pasistiebdama. – O gal ne tai yra svarbiausia, - grėsmingam Volturio šypsniui papuošus jo lūpas, šviesiaplaukė it katytė kiek suraukė valiūkiškai nosiuką, nagiukus suleisdama į jo sprandą ir kūnu stipriau prisispausdama prie jo, - Mmm... šitai taip tau tinka. Atrodai toks vyriškas ir ....karštas, - su karštu atodūsiu ištarusi tiesiai į vaikino lūpas, liežuvio galiuku seksualiai lyžtelėjo viršutinę Rainard lūpą, netrukus savo veidą tik iškreipdama gundančia šypsena. Jai buvo nė motais, kad dabar lyg pro padidinamąjį stiklą visi... visi šio vakaro svečiai ir Volturiai juos stebėjo, ne tik grieždami dantis, bet ir tikriausiai laukdami nors menkos progos šią gražuolę plėšte nuplėšti nuo Rainard, patalpinant kokioje ankštoje rūsio kameroje, su visu reguliariu kankinimų grafiku, kas vos per kelias dienas, stipria ir pritrenkiančią moterį paverstu tik sudžiuvusiu kaulų maišu. Nagiukus atleidusi nuo Rainio sprando, švelniai delnu, perėjo per jo kaklą, pati palinkdama prie vyro ausies, - Tu kitoks. – tylus šnabždesys paliko šviesiaplaukės lūpas, - Ir tai man patinka, - vos nuleidusi smakriuką, lūpomis prigludo prie jo kaklo, ant odos palikdama savo ryškių lūpdažių žymę. Atsitiesė. Vėl pažvelgusi į vampyro akis, pirštų pagalvėlėmis perėjo per jo skruostikaulio liniją, - Ačiū už nuostabų šokį, gerbiamasis Volturi, - atsitraukusi, gracingai tūptelėjo, elegantiškai mostelėdama rankele, visai kaip anais laikais, kol tik apsisukusi į už jų buvusius Volturius, lyg niekur nieko jiems nusišypsojo, - Tikėkimės kitą kartą mano kvietimas nepasimes, - žaismingas lūpų kampučių trūktelėjimas ir nė vieno pikto žvilgsnio akimirkos atlaikymas, vėl pažvelgiant į Rainard, - Buvo malonu, - stipresnis oro virpesys kažkam už jos greičiau pajudant ir vampyrė pajutusi vėl galima bandymą puolimą, kaip mat atskyrė vieno iš svečių galvą, jai nuriedant tiesiai palei Volturių kojas. Taip ši blondinė toli gražu nebepriminė tos, kurią jie buvo sumedžioję prieš daugelį metų. Volturiai suprato tik galios ir jėgos kalbą, o būtent šią kalbą dabar ji išmanė kuo puikiausiai. Klano pakalikams visgi sustojus, Arkadyevna, perbraukė pirštukais per savo šviesius banguotus plaukus ir išdidžiu žingsniu iškaukšėjo iš salės, kaip mat sulaukdama prie jos privažiuojančio automobilio, į kurį su vairuotojo pagalbą įsėdusi, paliko šio dvaro teritoriją. Ji buvo atvykusi čia tam, kad paerzintu senukus, kad sugadintų jų darnų pobūvį... Regis jai pavyko pasiekti daug daugiau.
Atgal į viršų Go down
Adrian Volkov
avatar
avatar
lav's : 1111
posts : 668
fc : Mikkel Jensen
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   2017-01-25, 20:32

Smaugianti įtampa šioje patalpoje, atrodė buvo nė motais nei Rainard’ui, kuris tuoj gali pamesti savo galvelę, tiesiogine to žodžio prasme, nei Astorij’ai kuri irgi vaikščiojo labai plonu ledu flirtuodama su vienu iš Volturiu ir dar savo triukais kelis parklupdydama. Ar tai buvo drąsu? pagal Rainių - galbūt, net jei kitiem šio vakaro dalyviam toks merginos elgesys buvo daugiau nei kvailas. Stoti prieš galingiausią vampyrų šeimą? mm… gal ne kiekvienas taip rizikuotu. Tačiau, pamačius jos sugebėjimus, visiem čia esantiem labai giliai galvoje kirbėjo mintis, kad su tokiais sugebėjimais ir jie nepraleistu progos truputėli pasilinksminti. Merginos putlioms lūpoms netrukus sujudėjus, ištariant gundančiam popierėlyje įvyniotus žodžius, vaikinas žybtelėjo akimis, netrukus sulaukdamas merginos liežuvėlio prisilietimo, sulaikančio jo kvapą ir kūnu paleidžiančiu malonumo prisirpusius virpuliukus. Jo rankom nevalingai sutvirtėjus ties vampyrės kūnu, Rainis kiek prisimerkė, bet neištarė nė vieno žodžio, ir toliau įdėmiai stebėdamas prie jo besiraitančią ir savo švelniais prisilietimais bei gundančiais žodžiais virpinančią kiekvieną jautrią jo kūne esančią stygą. Ši moteris buvo velnio sukūrtas prakeiksmas, specialiai jam. Nežinia kodėl, bet kiekvienas kaulelis geiste geidė šios moters, atrodo net fiziškai skaudėjo šie jos pasierzinimai ir tas negalėjimas pasiduoti akimirkos momentui. Atrodo net buvo nė motais, kad jo po viso šio spektalkio laukia tikrai ne gėlyčių puokštė už gražų pasirodymą, o šaltas rūsys ir skaudžiu kaulų laužymo žaidimu. - o kas Tau sakė, kad aš kitoks?- tyliu šnabždesiu užgavęs merginos ausį, Rainis kiek pašaipiai šyptelėjo, prilinkdamas prie jos ausies ir lūpomis priglusdamas prie duobutės po ja,- gal tik apsimetu,- dar keli žodžiai išsprūdę pro Rainiaus lūpas merginai į ausį ir jo akys nuslydo ties į jį įsmeigtomis Aro akimis, pačiam nė kiek nepajudant iš savo pozicijos. Tačiau, pajutęs švelnų bučinį ties savo kaklo, vaikinas lėtai užsimerkė ir išleidęs karštą atodusį į merginos kaklą, taip pat atsitiesė dabar šokoladinį žvilgsnį nukreipdamas ties žalsvomis Astorijos akimis. Atleidęs savo glėbį vyras kreivai šyptelėjo jai padėkojant už šokį,- ir Tau ačiū, gerbiamoji Arkadyevna,- įmaišęs šiek tiek paslaptingumo ir koketiškumo į savo balsą, vyras atsakė ir pats nusilenkęs senovėje įprastu budu, kur viena ranka priglausta prie pilvo, o kita už nugaros, tyliai sukrizeno. Atsitiesęs ir dabar jau matydamas Katkos nugarą, Rainis kiek apsidairė po rūsčių veidų minią ir netrukus pastebėjęs atriedančią galvą, iš nuostabos kilstelėjo antakiukus net pats kažkaip inkstinktyviai pasitrindamas savo kaklą, nu žinot reikia pasitikrinti ar pats dar turi tą kopustą ant pečių. Merginai dingus, vaikinas suspaudė lūpas taip akimis pasidairydamas į šalis, mat buvo kažkaip jau ir nejauku čia vienam stovėti dėmesio centre,- tai gaaal aš jau ir keliausiu,- greit šyptelėjęs Rainis apsisuko ir jau norėjęs žengti ant savo peties pajuto sunkią ranką. Užvertęs akis ir sunkiai atsidūsęs, vyras nutaisė dirbtiną, per daug gero berniuko šypsenėlę ir apsisukęs pažvelgė į Aro akis.- kažkas ne taip?- kilstelėjęs antakiuką viršun it nesuprasdamas kame problemos pasiteiravo, aišku netrukus gaudamas nemokamą moralą apie savo elgesį ir laukiančią bausmę. Jis jų nelabai mėgo, tad sumirksėjęs ir “maloniai” atsiprašęs išsisuko iš vampyro rankos, šiek tiek išsinarindamas petį, ir per akimirksnį dingo iš salės, aišku už kampo pasikeisdamas savo išvaizdą, visgi jo galia yra pavidalo keitimas, tam, kad niekas jo nesektu ir na neįkištu į rūsį. Bent jau kol kas.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pokylių salė   

Atgal į viršų Go down
 
Pokylių salė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 22Pereiti prie : Previous  1, 2

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
ET™ :: Outside game zone :: Senos temos-
Pereiti į: