Enchanted Tragedy
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje! Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs.



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 Staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Dea Haas
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
posts : 2064
hugs & kisses : 39
Credit : ikona ir kodas - naktiestyloj♥
RašytiTemos pavadinimas: Staliukai   2016-08-01, 17:46



She was half woman... half universe...
THEY SAY THAT THE LOVELIEST ANGELS MAKE THE CRUELEST DEMONS, AND MY DARLING, YOU WERE SO KIND AND BEAUTIFUL BEFORE THEY DRAGGED YOU TO HELL. YOUR FALL WAS NOT AN ACCIDENT. YOU WERE CHOSEN FOR THE DAMNED
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-02-27, 21:02

Gabrielius dažniausiai be reikalo nesilankydavo tokiose vietose. Vargu ar menininko kūrybinis blokas buvo pakankama priežastis prisigerti iki žemės graibymo, bet dabar jam tai atrodė geriausia išeitis. Nors iki pubo eiti neskubėjo, tačiau atsidūręs viduje, netrukus atsisėdo prie laisvo staliuko, o priėjus šviesiaplaukei, ligi ausų išsišiepusiai padavėjai, jaunasis Sandersas iškart užsisakė viskio. Jei taip trokšti pasigerti, taigi kodėl iškart nepradėti nuo stipriųjų gėrimų, ar ne?
Atgal į viršų Go down
Erdem Ustoles
avatar
posts : 466
hugs & kisses : 20
Credit : caramcream
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-02-27, 21:15

Adrianas nemėgo žmonių. Niekuomet nemokėjo megzti naujų pažinčių, nesugebėjo palaikyti ryšio net su artimiausiais draugais, tad ką bekalbėti apie nuolat aplink besisukiojančius žmones? Žmones, nuolat reikalaujančius dėmesio, rūpesčio ar paprasčiausio bendravimo? Jis to paprasčiausiai nesugebėtų. Nesugebėtų palaikyti normalių santykių, juk vis dėlto, viskas, prie ko šis prisiliesdavo, sugriūdavo, dar labiau išplėsdavo tuštumą, žiojinčią šio viduje. Ir vis dėlto, nedidelis, vargiai žmonių lankomas pubas netruko tapti vieta, kurioje Volkovas atrado ramybę. Būtent čia jį pažinojo ir padavėjai, ir tie keli nuolatiniai lankytojai, būtent čia Adrianas gaudavo šansą nusiraminti ir nuo pečių nusimesti to džiaugsmingo vaikino naštą. Tik šį kartą viskas buvo kitaip. Vos tamsiaplaukiui įžengus į nedidelę, ganėtinai tamsią patalpą, prie šio prisistačiusi blondinė kone paliepė nunešti viskio stiklą link vieno iš kelių užimtų staliukų, nes jai BŪTINAI reikia paskambinti, o pats Volkovas buvo paliktas vienas, ilgais pirštais gniauždamas peršviečiamą stiklą, o akimis ieškodamas to žmogaus, kuriuo privalėjo pasirūpinti.
-Tavo..-Kiek atsikrenkštęs ir žengęs kelis žingsnius artyn, vaikinas vėl prabilo.-Tavo padavėja netrukus sugrįš. Skanaus.-Išspaudęs kiek įmanoma malonesnę šypseną, Adrianas pastatė stiklo taurę ant stalelio, o tuomet, nė neapgalvojęs savo veiksmų, padarė tą vienintelę, lemtingą klaidą. Pažvelgė į tiesiai prieš jį sėdinčią figūrą, akimis nuslydo aštria žandikaulio linija, tiesia nosimi ir akimis, kurios, rodos, dar visai neseniai priversdavo šio širdį plakti visai kitu ritmu.-O tu šūde švenčiausias.-Aiktelėjęs ir net išsižiojęs, vaikinas sustingo. Šviesiosios sielos kūną, regis, apleido gyvybė, tik dar stipriau besidaužanti širdis ir netikėtai sudrėkusios rankos išdavė, jog Adrianas paprasčiausiai susijaudino, sunerimo, tarsi prieš akis atsivėręs vaizdas reikštų kur kas daugiau nei paprastą baro lankytoją.


Counting stars and fighting sleep
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-02-27, 21:49

Vaikinas žvilgsniu nusekė savo padavėją, kuri per daug nesiskubino kaip galima greičiau grįžti su jo gėrimu. Ką gi, jis niekur neskuba, jei tik jį čia laikys, mielai sėdės čia nors ir iki ryto, bet visgi noras greičiau atsipalaiduoti, ir užmiršti savo žemiškąsias problemas. Vargu ar Sandersą buvo galima pavadinti alkoholiku, nes jo išgėrimai nebuvo labai dažni, bet vos tik jo kūrybos procesas sustodavo, jis niekaip negalėdavo nusiraminti, jį vis kankindavo neramios, įkyrios mintys. Velnio lašai sugebėdavo numalšinti jo dvejones, todėl vaikinas nekantraudamas ėmė barbenti pirštų galiukais į medinį stalo paviršių. Gabrielius ėmė svarstyti, jog galbūt jam reikėjo užsukti į parduotuvę ir paprasčiausiai nusipirkus butelį degtinės ar to pačio viskio vienam gerti namuose, tačiau jo mintis pertraukė vaikino balsas. Jis kaip tik žiojosi padėkoti, tačiau pakėlęs akis apstulbo. Galvoje ėmė suktis begalė minčių, tačiau vaikinas nesugebėjo išspausti nė menkiausio garselio. Gabrieliaus burna visiškai išdžiuvo, širdis ėmė plakti greičiau, tarsi jis būtų užtiktas nusikaltimo vietoje ir galiausiai jį aplankė nesvetimas kaltės jausmas. Garsiai nurijęs seiles ir šiek tiek suraukęs antakius jis bandė suregzti bent menkiausią sakinį, bet deja jam nepavyko, kad ir kaip to troško.
Atgal į viršų Go down
Erdem Ustoles
avatar
posts : 466
hugs & kisses : 20
Credit : caramcream
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-02-28, 22:33

Adrianas bėgo, o nedidelis Bleumont miestelis dar prieš kelias savaitės atrodė kaip ganėtinai puikus prieglobstis tokiai paklydusiai ir pasimetusiai sielai. Tiesa, Volkovas nė nenumanė, kad vieną dieną, tame dailiame mieste, kuriame atrado namus, susitiks žmogų, kuris kadaise šiuos atėmė. Nenumanė, kad prabėgus ilgiems mėnesiams nuo paskutinių akimirkų drauge, išvydus tas tamsias akis, jo kūno vėl apims ilgesys, skausmas ir nostalgija. Tiesą sakant, vaikinas nė nenumanė, kad žvelgdamas į Gabrielį vėl prisimins šio glėbį, kuris kadaise atstojo pačius jaukiausius namus.
-Kodėl?-Tylus Adriano balsas atspindėjo vaikino sutrikimą, skausmą bei neviltį. Vos vienas, rusvas šio lūpas palikęs žodis, rodos, sugebėjo sutalpinti viską, ką Volkovas tiek laiko slėpė savyje. Visą tą liūdesį, visą nusivylimą, kuris dar iki dabar liepsnojo kažkur giliai šio krūtinėje. Vaikinas negalėjo, o galbūt ir nenorėjo patikėti tuo, kad jo didžiausias košmaras, jo meilė ir kančia taip lengvai vėl atsidūrė šio gyvenimą, tarsi uraganas iš kelio panaikindamas visas sienas, kurias vaikinas siekė apstatyti ne tiek savo, kiek išsilavinusio psichologo dėka. Viskas nuėjo perniek, tačiau Adriano akys, į Gabrielių žvelgiančios su savotišku susižavėjimu, vargiai išdavė tikruosius vyro jausmus, tikrąją širdgėla, kuri taip staiga užsiliepsnojo šio krūtinėje.


Counting stars and fighting sleep
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-03-01, 19:32

Gabrielius žinojo, kad jam kada nors teks susitikti su Adrianu ir tikrai ne vien dėl to, kad tikėjo linksmais likimo pokštais. Ne. Jis tiesiog jautė būtinybę atsiprašyti, galbūt pasiaiškinti savo veiksmus, nors žinojo, kad kai prisiruoš tai padaryti, šis toks kadaise brangus žmogus tikriausiai bus kitame pasaulio gale. Ir vis dėlto jis dabar stovėjo priešais versdamas Sandersą prisiminti didžiausią savo gyvenimo klaidą. Tačiau dabar, taip netikėtai sutikęs vaikiną jis negalėjo ištarti milijardus kartų galvotų ir pergalvotų paprastų kelių žodžių. Tik dar kartą išgirdęs Adriano balsą, šį kartą klausimą, Gabrielius sugebėjo atgauti savąją kalbos dovaną.
- Pats žinai, - tyliai tarstelėjo nudelbdamas žvilgsnį sau į rankas, bet tuomet papurtydamas galvą suvokdamas, kad tai nebuvo patys geriausi pirmieji žodžiai. - Atsiprašau... nenorėjau, kad viskas taip baigtųsi, - pasitaisė galiausiai atsidusdamas. Nežinodamas ką toliau daryti ar sakyti jis šiaip ne taip prisivertė vėl pažvelgti vaikinui į akis. Jis nusipelnė vaikino neapykantos, kaip tik tikėjosi išgirsti pačius bjauriausius keiksmažodžius paliekančius tas tokias gundančias rusvas lūpas, o tai, ką geriausio Sandersas galėjo dabar padaryti, buvo sutikti tuos žodžius drąsiai žiūrėdamas jam į akis.
Atgal į viršų Go down
Erdem Ustoles
avatar
posts : 466
hugs & kisses : 20
Credit : caramcream
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-03-04, 20:21

Prieš sutikdamas Gabrielių, Adrianas nė nenumanė, jog tokia meilė egzistuoja, jog toks stiprus, audringas jausmas gali aplankyti ir šio kūną, priversdamas plačius šio delnus prakaituoti, širdi daužytis, o kelius, gebėjusius atlaikyti ne tik šio svorį, bet dar ir keletą papildomų kilogramų, drebėti. Ir visgi, toji meilė - niekis, ypač žinant, jog visai arti sėdintis tamsiaplaukis buvo vienintelis, kurio dėka Volkovas pasijuto.. reikalingu. Paliktas tėvų, engiamas kitų vaikų namų gyventojų ir pernelyg dažnai girdintis grubius žodžius, Adris nė negalvojo, kad jis, toks keistas, toks išsiskiriantis, gali kam nors rūpėti. Rūpėti kam nors tokiam nuostabiam, koks anuomet atrodė Gabrielis.
-Ne, tiesą sakant, nė nežinau ir atsiprašau čia.. čia neužtenka.-Vaikino balsas užlūžo, lygų toną sujaukė šiokia tokia nerimo, liūdesio, o gal ir tyros agonijos gaida, privertusi patį Adrianą tvirtai užmerkti akis.-Kodėl leidai man patikėti, kad tau rūpiu? Ar tai buvo tik dar vienas paikas žaidimas? Ar dėlto, kad norėjai įrodyti savo suknistam tėvui, kad gali jam pasipriešinti?-Vaikinas nė nepajuto, kaip tamsiose akyse susitvenkė sūrios ašaros, prisiminus visas kartu praleistas akimirkas, tad atsisėdęs tiesiai prieš tamsiaplaukį, vaikinas tik išsitiesė ir tomis liūdnomis, rodos, netgi kiek pavargusiomis akimis pažvelgė tiesiai į šalia sėdintį vyrą.


Counting stars and fighting sleep
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   2017-03-11, 17:34

Sunku apsakyti ką Gabrielius jautė dabar priešais jį stovinčiam vaikinui. Judviejų gyvenimai nebuvo rožėmis kloti, abu atkeliavo iš nemylinčių šeimų ir galbūt dėl to tarp jų užsimezgė tokie stiprūs jausmai. Vargu ar tokia aistra, kokia liepsnojo tarp judviejų, kada nors gali išnykti, taigi nekeista, kad jaunasis Sandersas netgi dabar galėjo drąsiai pasakyti, kad jo jausmai Adrianui nepranyko. Neįmanoma suskaičiuoti kiek kartų Gabrielius keikė save už bailumą, už tai, kad nepasipriešino savo tėvui ir nepasirinko žmogaus, kuriam iš tiesų rūpėjo. Bet dabar viskas buvo kitaip. Jau vien iš Adriano žvilgsnio buvo galima suprasti koks jis buvo įskaudintas ir nors šis išsiskyrimas Gabrieliui taip pat buvo ne pyragai, bet ir aišku kas labiausiai nukentėjo jų keliams išsiskyrus.
- Žinau, kad to nepakanka, - tarstelėjo tačiau leido vaikinui kalbėti toliau. - Tu man rūpėjai, dabar taip pat rūpi, kaip gali galvoti, kad visa tai buvo netikra? - pyktelėjo pagaliau pagriebdamas stiklą ir užsiversdamas jį bei leisdamas deginančiam skysčiui nuslysti gerkle žemyn. Tai nebuvo geriausia mintis, kadangi dabar tamsiaplaukis užsikosėjo, o akys ėmė ašaroti ir ne tik dėl skausmingo jausmo kurį sukėlė viskis. - Tai nebuvo pasipriešinimas, tai buvo paklusimas jam. Nežinau ar pastebėjai, bet tada kai tėvas sužinojo apie mudu jis vos manęs neužmušė, - sumurmėjo tarp pirštų sukiodamas dabar jau tuščią stiklinę. - Padariau klaidą nepabėgdamas iš namų anksčiau, nepasilikdamas su tavimi, - caktelėjo liežuviu liūdnai šyptelėdamas bei vėl pažvelgdamas Adrianui į akis. Gabrielius jautėsi kiek įžeistas, bet tą jausmą užgožė pyktis ant pačio savęs.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Staliukai   

Atgal į viršų Go down
 
Staliukai
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Enchanted Tragedy :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: