Enchanted Tragedy
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje! Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs.



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 Konferencinė salė #7

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
neliečiama
posts : 102
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 00:55

Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 01:55

Pirmoji savaitė naujame mieste, naujoje darbovietėje, o štai jau pati viena turi rengti gana didelio masto seminarą savo naujiems kolegoms, bei atvykusiems jiems mokymus pravesti svečiams. Atrodo tai turėtu būti priimta kaip garbė, tačiau anaiptol, tai labiau priminė kaip bandymą pastumdyti naujokę, kol ši nežino visos darbo politikos. Deja, tai tikrai nesitęs ilgai, tik ne su šia mergina. Likus kelioms valandoms iki tol, kol viskas prasidės Melinoe stovėjo viename iš salės galų ir paprašiusi, kad vienas iš šios vietos darbuotojų pakviestu jai viešbučio savininką, mat tam tikri niuansai, neitin patinkantys šiai merginai, kirtosi su jos seminaro planais, ir kol tas žmogelis susisuks vampyrė paskutines detales aptarinėjo su renginio organizatoriumi, šiam karts nuo karto parodant kur ir ką reiktu pataisyti.
Atgal į viršų Go down
neliečiama
posts : 102
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 03:31

Jau nuo ankstaus ryto Domenico sėdėjo savo kabinete. Pamažu vis nyko, aplankai ant stalo, juos peržiūrinėjant ir pasirašant. Skambučiai vis netilo, derantis su naujais klientais, bei gaunant pranešimus iš kitų jo viešbučių. O kur dar keli priimti darbo pokalbiai su dar keliomis naujomis kandidatėmis į jo asistentės vietą. Ši diena buvo įtempta, kaip ir visos kitos. Todėl vos gavęs, padėjėjos pranešimą apie merginą iš organizuojamo gydytojų seminaro, su juo pasikalbėti, vyrukas sunkiai atsiduso, tikėdamasis, kad visa tai truks tik kelias minutes. Visgi ko jai galėjo reikėti. Aiškiai kažkas netiko, arba nemokėjo pati išaiškinti jo darbuotojams. Kaip visada, dalykiškai visko išklausys ir pasiųs kitą darbuotoją atlikti visko ko viešnia pageidauja. Dar viena įprasta diena. Žingsniuodamas koridoriumi, link nurodytos konferencijų salės, Domas, pasitaisė kiek švarką, kartu su kaklaraiščiu ir dirstelėjęs dar į laikrodį sustojo prie durų, tvirtai suimant jų rankeną. Nulenkęs šią, pravėrė duris, žengdamas vidun ir jau iš čia girdėdamas nelabai aiškų pokalbį, taip ir paliko praviras duris, jau sukdamas link pokalbio dalyvių, kol pakėlęs žvilgsnį į esančius asmenis, akimirkai sustojo. Ta šypsena, tas kūnas ir net dabar jo ausų būgnelius taip švelniai glostantis balsas. Ji buvo pasikeitusi. Keliais metais, stiliumi ir net manieromis. Tačiau, tai buvo ji. Dar moteriai jo nepastebint, įnirtingai kažką ten aiškinantis su nuobodžiu vyruku, Van Rèquiem tvirtai surakino žandikaulį ir kol niekas nespėjo pastebėti jo sutrikimo, veide ištrynė jį, įpiešdamas lūpose dalykišką šypsnį, imdamas žengti toliau prie jų. Keletas žingsnių ir jis jau stovėjo greta vyruko, - Girdėjau tavęs, reikia pirmoje salėje, - uždėjęs delną ant darbuotojo nugaros, žvilgsniu suktelėjo link išėjimo ir vos vyriokui išsinešdinus, paskui save užveriant duris, D‘ nusekė jį žvilgsniu, kol pagaliau pažvelgė į Melinoe. – Kuo galėčiau, jums padėti?, - ledinis žvilgsnis smigo į moters akis, jam nežymiai kilstelint antakį, kartu su ciniškai akimirką pasikėlusiu lūpų kampučiu. Taip dabar net žvelgdamas į jos akis, jis ją analizavo, mintyse it kokį savo dar neištirtą objektą. Nejau ji irgi buvo paveikta nemirtingumo magijos, bet ne... jos judesiai, vien grakšti laikysena išdavė apie ką kitą.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 04:30

Argi neironiška? kad mergina, kažkada savo vaiko netektį įvardijusi kaip aborto pasėkmę, jau ilgas laikas, kaip dirba vaikų gydytoja ir nė nesiruošia kada nors sustoti tai dariusi. Gi kaip galima nužudžius dar įsčiuose besivystantį stiprios ir nenuginčijamos meilės vaisių, dirbti darbą, kuris siejasi su tokiais pat mažais žmogiukais, kaip jos negimęs vaikelis? Pasirodo galima. Nors daugeliui tai atrodo kaip šventvagystė ir nepaprastas įžūlumo lygis, visgi Melinoe nesiruošė dėl bobučių pletkų atsisakyti to, ko visada troško ir siekė, o tikrosios tiesos žinojimas ją tik dar labiau motyvavo šios veiklos tęsimui. Todėl neseniai, vos išgirdusi apie laisvą darbo vietą mažame ir keistame miestelyje mergina negalvojusi ten įsidarbino. Aiškindama kiekvieną detalę kaip ir kur ką pakeisti, vampyrė nė nepajuto, kai patalpą papildė dar vienas asmuo. O tai jai gana nebūdinga. Tačiau, tik pastebėjusi prie jos pašnekovo prisistačiusį siluetą, tamsiaplaukė savo mažą dėmesio dalelę nukreipė jo link, kaip mat, tą pačią akimirką kai jos žvilgsnis užkliuvo už melsvų, iki kaulų smegenų pažįstamos, akių poros, užstrigdama ties tariamais žodžiais. Jis. Suvyriškėjęs, pasitempęs ir kartu vis dar toks pats, kokį ši mergina prisimena vyras. Vyras, prieš ne tiek ir daug metų pasiglemžęs šios moters širdį, dabar it niekur nieko stovėjo priešais ją ir be jokios sutrikimo kruopelytės, šalčiu akino Ephyr’ą. Sorensen užtruko kelias ilgas minutes, bandydama surasti savyje tas virvutes, atsakančias už skirtingas kūno dalis. Juk ne kiekvieną dieną priešais save netikėtai išvysti žmogų, su kuriuo siejai savo ateitį, bet dėl tam tikrų aplinkybių viską nutraukusi, pasukai kitu keliu, tikėdamasi daugiau nesusitikti ir netgi naiviai manydama, kad šis dabar supasi kokioje verandoje su savo žmona, su baltu šerkšnu pasidengusiais plaukais, amžiaus išvagotais kūnais, bei akyse atsispindinčiais jų anūkų veidais. - galėtumėte man padėti duodami leidimą kiek pakeisti čia esančius baldus,- po gana ilgos tylos pauzės krekštelėjusi Melinoe pagaliau pravėrė savo lūpas, kuriose išrietusi dalykišką, malonią šypseną, lyg niekur nieko atsakė, kartu prisijungiat prie žaidimo “Mes nepažįstami”.
Atgal į viršų Go down
neliečiama
posts : 102
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 17:01

Gili praeitis. Štai kas buvo ši brunetė Dominykui. Tokia gili ir taip skaudžiai įsirėžusi, kad deja bet viso to pasekmes vyras jautė iki šiandienos. Juokinga, kai suvoki, kiek išties trumpai jis pažinojo šią merginą. Vos metus. Tačiau ir jų pakako, kad jaunuolio širdį gražuolė sužeistu visam gyvenimui. Van Requiem jau nuo pat mažens pasižymėjo amžiui nebūdingu sumanumu. Matematika, fizika, chemija, kalbos, viskas buvo taip lengva ir suvokiama. Jis visą pasaulį matė kitomis akimis, nei daugelis. Buvo protingesnis už visus aplink, bet... kai kuo jis buvo ir toks pats. Jausmai. Štai, kad ir kokio aukšto intelekto būtum, jausmų srityje, visi esam vienodi. Pritrenkiančio grožio, pirmakursė studentė, vos pirmu žvilgsniu prikaustė Domą. Pasiglemžė jo širdį, kartu ir apakindama jį, priverčiant tikėti, kiekvienu jos žodžiu, kiekvienu švelniu prisilietimu, ar bučiniu, patikint apsimestinai tyrais jausmais jam. Visa tai buvo tik žaidimas. Planuotas, ar ne, o gal jauna mergina tuomet įšsigando tiesiog įsipareigojimų.... Tai jau nebebuvo svarbu. – Ką konkrečiai, norėtumėte pakeisti?, - Domenico negalėjo praleisti pro akis, aiškiai matomo  Ephyros sutrikimo. Žinoma, merginai taip pat greit susivaldžius, kaip ir jam, vaikinas nė nepakeitė savo ramaus ir dalykiško tono, išlaikydamas tą pačią šalčiu atsiduodantį šypsnį. Susikišęs rankas į kelnių kišenes, nerūpestingai žvilgsniu perbėgo patalpą, kol vėl grįžo prie Melinoe, - Turime dar kitų konferencijų salių, gal jos atitiks jūsų iškeltus aukštus lūkesčius, - trūktelėjęs atmestinai pečiais, šiek tiek pakreipė galvą, kilstelėdamas aukščiau lūpų kamputį, taip tik išryškinant savo ciniškumą. Taip, nuoskauda vis dar jaučiama Sorensen, negalėjo leisti taip paprastai ir maloniai su ja bendrauti.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-30, 20:29

Būdami jauni ir nepatyre dažnai priveleme savo gyvenimuose klaidų. Klaidų, kurias ištaisyti dažniausiai nebepajėgiame arba nėra tam galimybių ir dėl to mums belieka išmokti tai, kaip skaudžią pamoką. Taip buvo ir su šia mergina. Tuo metu šventai įtikėjusi, jog jos melas mylimam vyrui išgelbės tiek jo gyvybę, tiek jos įsčiose augančio vaikelio, jauna ir naivi mergina padarė viską, jog Domenic’o patikėjęs jos žodžiais apie abortą atsitrauktu, taip paliekant ją ir padedant tamsiaplaukei įvykdyti savo pažadą, duotą broliui. Pažadą išsiskirti su mylimu vaikinu, kad išsaugoti dvi gyvybes. Tačiau, turbūt tai buvo didesnė klaida, nei visos tiesos pasakymas mylimajam. Mat vos pagimdžiusi vaikelį, pas kažkokią kaimo pribuvėją, mažoje ir iš šakų suregztoje lūšnoje, kurioje Sorensen privalėjo praleisti net kelias savaites, Ephyra neteko savo dukters. Ne, ji nemirė, ačiū visiem šventiesiem, tačiau buvo išgabenta ir atiduota kažkokiai šeimai, kol mergina kelias dienas gulėjo be samonės. Na, o tos pačios būklės būnant parduotai į sekso vergiją ir dar pripompuotai narkotikų, irgi nesuteikė didelių šansų surasti pradingusią vaiką. Taip, kartais klaidos priveda prie tokios baigties, bet sėdėti ir dėl to griaužtis, bent jau Melei, nebuvo laiko, kaip ir nebuvo laiko leisti ją užvaldyti skausmui, dabar taip aštriai smingančiam į jos krūtine dėl nuo vyro sklindančios nuoskaudos kartėlio. Giliau kvėptelėjusi, bei apsimesdama, kad nepastebi jo bandymo įgelti savais žodžiais, Ephyra kreivai šyptelėjo kiek apsižvalgydama ir rankas susinerdama po krūtine,- mačiau kitas sales,- trumpai tarstelėjusi Sorensen žvilgsniu sugrįžo prie Domo akių,- tačiau ši pasirodė tinkamiausia ir mažiausiai reikalaujanti pakitimų,- grakštus rankos mostelėjęs į šalį, parodant į šios patalpos erdvę, buvo apvainikuotas gražuolės nusisukimu ir žengimu pirmyn,- o dėl pakeitimų tai pirmiausia norėčiau pridėti dar kelis monitorius šiose vietose,- stabtelėjusi viduryje kambario, ištiesė abi rankas į šalis ir smiliais parodžiusi į vietas ant sienų, pusiau pasisuko link vyro, per petį savo koketišką žvilgsnį nukreipiant link Domo ir įsitikinant, kad jis jos klausosi. Keista, kad po tiek laiko ji staiga ir vėl naudojo moteriškas gudrybes.
Atgal į viršų Go down
neliečiama
posts : 102
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-31, 01:35

Po šitiek metų buvo keista ir vėl jausti moterį šalia. Vėl matyti tas skandinančias mėlynas akis, girdėti tą balsą, jis galėjo vos užsimerkti ir akimirkai viskam pasiduoti. Prisiminimams, tam jaunystės laikui. Akimirkai ir vėl grįžtant į studentiškus laikus, akimirkai vėl grįžtant į laimę, į savo pačias geriausias gyvenime dienas. Žinoma ir dabar Domo gyvenimas nepriminė pragaro. Anaiptol. Jam sekėsi rodos viskas prie ko tik jis prisiliesdavo. Aišku, visa tai buvo tik jo proto gebėjimų dėka. Tiksliai apskaičiuojant rizikas, protingai jas pasveriant ir pasirenkant didžiausią sėkmę atnešantį rezultatą. Visa tai buvo tik matematika. Gyvenimo skaičiai. Tačiau tai buvo tik jo verslas. Asmeninis gyvenimas, tekėjo visai kita vaga. Gaila, bet šito net tokiam, kaip Domenico nepavykdavo nei apskaičiuoti nei numatyti. Taip, jis turėjo žmoną. Protingą, ištikimą ir gražią moterį. Buvo sėkmingai vedęs jau daugelį metų. Tačiau kur dabar buvo jo moteris? Kodėl Van Requiem buvo vienas šiame mieste, kaip ir prieš tai daugelyje kitų? Paprasta, dalis jo išties bėgo nuo šios santuokos. Nors ir mylėjo tą moterį, nors ir ja rūpinosi, bei ji jam buvo svarbi, Domui niekada jos nepavyko pamilti ir trokšti būtent taip, kaip Melinoe. Gal visos tos kalbos buvo tiesa. Kad tikra meilė, gyvenime būna tik kartą. Jai nepavykus, ar sugriuvus, privalai tiesiog gyventi be jos. – Mhm, - vis dar kreivam šypsniui neblėstant jo lūpose, vyras linktelėjo, taip aiškiai parodantis suprantantis jos paaiškinimą kodėl pasirinko šią salę. Tamsiaplaukei iškart po šių žodžių nusisukus ir žengus toliau, vaikinas pasekė moterį žvilgsniu, pats pasisukdamas labiau į jos pusę, stebint įdėmiai kiekvieną jos judesį, kaip ir sekant žodžius. D‘ mėlynas žvilgsnis nejučia perėjo vampyrės kūnu, ne tik juo neišvengiamai pasigrožint, pastebint kiekvieną ypač sumoteriškėjusį jos kūno linkį, bet ir suvokiant jos plėšrūnės rūšį. Buvo galima plika akimi įskaityti kraujo siurbikės, grakštumą, odos balkšvumą pastebint net jos tobulą struktūrą neturint nė menkiausios poros. Vos Sorensen mestelėjus koketiškumu dvelkianti žvilgsnį į tamsiaplaukį, jis neslėpdamas savo buvusio tik ką akių nuklydimo, jas gražino ties jos veidu, akimirkai tik surakindamas žandikaulį primerkiant akis. Taip, žmonių psichologija jam nebuvo svetima, net lengvai atpažįstant moterišką viliojimo meną. Ir negalėjo teigti, kad tai jo neveikė. Melinoe dabar buvo kur kas patrauklesnė, nei bet kada ankščiau. Bet viso to prasmės, jis nesuprato. Kam? Kam jai vėl taip elgtis? – Monitoriai. Ir kas dar?, - visgi išties klausęsis jos, jis tęsė šį pokalbį. Vis nenuleisdamas nuo jos akių, vis savo kiek primerktu ir net kiek kompromituojančiu žvilgsniu verdamas jos akis.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-03-31, 20:52

Malonus priedas. Štai kas šiai tamsiaplaukiai buvo šis netikėtas susitikimas su Domenic’u. Atvykusi į miestelį dėl savo gyvenimo tikslu įvardytos kelių svarbių žmonių paieškos,  mergina nė neplanuodama gavo galimybę prikelti tą seniai palaidotą viltį išvysti šį dailių bruožų išvagotą vaikiną, užėmusį didžiąją dalį jos širdies ir minčių, padėjusį visą šį laiką, pradedant nuo paskutinio jų akių kontakto, judėti toliau ir pavėjuj nepaleisti savo sveiko proto dalelės. O dar prie šio malonaus atsitiktinumo prisidėjusi žinia, kad jis kažkokiu būdu sugebėjo įgauti amžinybę į savo rankas, kad buvo sveikas, gyvas ir tikrai susikūręs neprastą gyvenimą, ko ji jam visada ir linkėjo, maža dalimi pateisino jos melą. Bent jau jos pačios akyse, visgi ji visada labiau rūpinosi kitų gerove, nei savimi, o tai turbūt buvo didžiausia ir lengviausiai manipuliuojama jos silpnybė.  Žvilgsniu įsikibusi į vyro akis, kurios dar prieš akimirką akivaizdžiai klaidžiojo jos aptemptos suknelės dėka išryškintomis kūno linijomis, vampyrė spėjo pastebėti itin ryškią Domo reakciją į jos netikėtai lūpose atsispindėjusį koketiškumą, dėl ko ir pati greitai susigriebusi, nusisuko, vėl jam palikdama tik savo nugaros vaizdą.- dar reikėtu dviejų stalų tuose kampuose,- susiaurinusi atstumą tarp savų rankų, mergina bakstelėjo pirštais į tolimiausiame salės gale esančius kampus. Pasinaudojusi akimirka, jog dabar jos veido nemato vyras, Ephyra kiek susiraukė ir giliau kvėptelėjusi susitvardė, taip dabar apsimesdama, kad vos prieš minutę jos lūpose nežaidė koketiška šypsenėlė. Netrukus apsisukusi, mergina veide ir vėl leido vyrauti dalykiškam šypsniui.- o štai tame kampe reikėtu baltos lentos, ant kurios galima būtu kažką parašyti su markeriais, jei prireiktu,- galiausiai lyg niekur nieko pabaigusi savo pageidavimų sarašą, dėl patalpoje reikalingų pakeitimų, ir mostelėjusi į kampą už Van Requiem nugaros sunėrė rankas po krūtine ir išrietusi klausiamai antakiuką susmigo savo giliu, degančiu žvilgsniu į vyro akis,- manau nekils didelių problemų atliekant šiuos kelis pakeitimus, tiesa?- dabar lūpose iškrypęs kiek kreivas šypsnis, buvo nulydėtas truputėli pasikeitusio tono. Keista, kad iki šiol puikiai sugebėjusi kontroliuoti savo kūno kalbą mergina, dabar vis labiau slydo į studentavimo metais patirtų jausmų gelmę, taip netikėtai atleidžiant vadžias ir nė nepajuntat kaip su juo grįžinėjo prie senų bendravimo įpročių.
Atgal į viršų Go down
neliečiama
posts : 102
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-04-02, 03:42

Kažkada Domenico tikėjo pažįstantis šią merginą. Išskaitantis jos veide kiekvieną mintį, tikėjo atvirumu, nuoširdumu, nors ir pats kai ką slėpė. Slėpė tai, ką ilgainiui būtų vis tiek papasakojęs, tik šitai nebuvo susiję su jausmais. Priešingai nei Melinoe atveju. Nors ir kaip nesinorėjo tikėti, nors ir kaip buvo sunku suvokti, jos tokį puikų aktorinį sugebėjimą, vaikinas turėjo tai pripažinti. Gal kitus jis ir perprasdavo, gal kitų psichologiją ir skaitė vien jų rankų moste, bet meilė moteriai, jo paties jausmai jai, apakino, priversdami matyti tai ką pats norėjo. Taip, tai buvo tiesa, tiesa praeities. Tačiau štai dabar, vėl po tiek metų stovint vienas priešais kitą, kodėl ir vėl ši tamsiaplaukė vėlėsi į tą žaidimą, kuris jų buvo jau seniai sužaistas? Ephyrai regis laiku susivokus, ir panaikinus koketišką prieskonį nuo savo lūpų, Van Requiem giliau įkvėpė. Tyliai krenkštelėjęs sau į kumštį, vėl sugrūdo ranką į kišenę ir klausėsi toliau, vampyrės pakeitimų nurodymų. Žvilgsniu sekdamas, jos rankų mostus, nurodant vietas kur turėtų atsirasti nauji daiktai, šis vos akimirkai susimąstęs, dirstelėdavo į tuščias erdves ir nežymiai linktelėdamas toliau jos klausė. Pagaliau, brunetei baigus, ir žvilgsniu susirakinus su jo, D, linktelėjo, - Netrukus, bus viskas padaryta, būtent taip kaip norite, - kad ir kokia praeitis juodu sietų, kad ir kaip ši moteris negailestingai būtų sutrypusi Domenyko širdį, jis visada išlikdavo dalykiškas ir profesionalus, asmeniškumų nekišti į darbą. Todėl, Mel galėjo būti rami, iš jo, kaip savininko pusės, bus padaryta viskas, kas įmanoma, kad šis jos rengiamas seminaras vyktų sklandžiai. – Viską perduosiu darbuotojams. Jei kas dar ne taip, galite kreiptis į juos, mano sutikimą dėl visko turite, - santūrus šalčio nestokojantis šypsnis praslydo vyro lūpomis, kiek kilstelint smakrą ir ištraukus rankas iš kišenių žengė arčiau. Gilus žvilgsnis perėjo moters veidą, ir kilstelėjęs ranką, suėmė į delną smulkų jos riešą, - Visokeriopos sėkmės seminare, panelė Sorensen, - kilstelėjęs tamsiaplaukės riešą, iki savo pečių linijos, palenkė pakankamai galvą, lūpomis pasiekdamas jos aksomo odos padengtą riešą. Kreivai ir net kiek įžūliai šyptelėjęs, žvelgiant į jos akis, galiausiai nuleido Ephyros ranką, paleisdamas ją ir apsisukęs, paliko šią patalpą. Tiesa, jis nežinojo, jos esamos padėties dabar. Ištekėjusi, ji ar vis dar ne. Tačiau, buvo nesunku kai, einant link čia, darbuotojai ją vis vardyjo panele, leidžiant ir Domui, savo įžvalgą pateikti su jos vis dar mergautine ir jam žinoma pavarde.
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   2017-04-02, 04:38

Nors patalpoje buvo galima tiesiog plika akimi įmatyti įsielektrinusią atmosferą dėl staiga iškilusių praeities šešėlių, visgi vyro profesionalumas tokiu momentu nuoširdžiai stebino. Taip, Domenic’o šypsena, kūno kalba aiškiai išdavė jo savijautą vampyrės atžvilgiu, ir ji jo dėl to nė kiek nekaltino, bet žodžiai, sklindatys pro jo lūpas ir akyse įmatomos jų rimtumą atspindinčios ugnelės, leido šiai merginai kiek atsipalaiduoti ir bent šiokia tokia dalimi pasidžiaugti, kad nors kažkas nepasikeitė nuo tų laikų, kai jie buvo kartu. Van Requiem atsakius į Melinoe pageidavimus ir dar pridūrus, kad jai duotas leidimas ir kitiems pakeitimams, kurių ji dar gali sugalvoti, tamsiaplaukė plačiau nusišypsojo linktelėdama,- malonu, kad pavyko dėl visko taip gražiai susitarti, dėkoju už viską,- santūrus, bet taip pat kiek suktas Ephyr’os balsas prasprūdo pro jos jau kreivu šypsniu padabintas lūpas. Tik štai vyrui nusprendus prisiartinti, taip pažeidžiant saugų atstumą tarp judviejų, visa tai greitai dingo iš merginos veido. Staiga sulaikiusi kvėpavimą, Mel kiek susiaurino, į vyro akis įsisegusį, savo skaisčiai melsvą žvilgsnį, kol tik tvirčiau suspaudusi lūpas, akimis pasekė jo judesius.  Dominyko rankai dar net nespėjus prisiliesti prie Sorensen riešo, jauna mergina pajuto kaip karštis staigiu blyksniu perliejo jos kūną,  vieno, menko prisilietimo sukeltas sąstingis, surakino jos raumenis, o kūnas trumpam pasiėmė atostogų nuo jį už virvučių tampančio proto. Per didelis artumas ir kūnų sąlytis, nors ir menkas, dusino šią merginą, it geležiniai gniaužtai spaudžiantys jos kaklą, traiškė trachėją sukeliant diskomfortą ir deginantį, perštintį skausmą gerklėję bandant įkvėpti, jai kaip vampyrei, nereikalingo deguonies. O ką jau kalbėti apie kūną badančias adatėles, su kiekvienu dūriu primenančias Domo lūpas ant jos odos, tuos iki pat širdies gelmių suvirpinančius prisilietimus ir jų patirtas akimirkas dviese. Štai ką su šia mergina darė tas toks menkas ir nekaltas vyro gestas. Ir tai buvo it pats baisiausias, bet kartu ir maloniausias, bei geidžiamiausias kankinimo būdas, kokį tik šis vyras galėjo sugalvoti ir pritaikyti jai. Van Requiem ištarus paskutinius žodžius, lūpoms nutūpdžius mažą bučinį ant jos odos, taip pasiųnčiant kutenančius virpuliukus gražuolės kūnu, ir dar tuo kiek įžūliu šypsniu apdovanojus Sorensen, mergina tesugebėjo linktelėti. Joks žodis ar šypsnis nebepalietė Mel lūpų. Akimis net nepasekusi iš patalpos dingstančio vyro, vampyrė dar kelias minutes tuščiu žvilgsniu spigindama į sieną priešais bandė susiprasti kas ką tik nutiko, bet išjudinta į kambarį sugūžėjusio personalo, kiek apdujusi ėmėsi savo darbo. Praėjus seminarui, Ephyra kaip ir visi kiti apleido šią patalpą pasukdama savais keliais.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Konferencinė salė #7   

Atgal į viršų Go down
 
Konferencinė salė #7
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Enchanted Tragedy :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: