Enchanted Tragedy
Sveiki atvykę į Bleumont miestą Kalifornijoje! Pradėkime nuo to, kad Bleumont nepanašus į visus kitus Amerikos miestus. Šis miestelis buvo sukurtas magijos pagalba, prieš 10 metų. Jis buvo sukurtas originaliųjų raganių, kurie prieš kiek daugiau nei 500 metų sustingdė visos Kalifornijos laiką, iš skirtingų žemių ir karalysčių visus žmones perkeldami į šių dienų žemes, į šių dienų miestą. Kiekvienas, turintis magiškų galių, naujai atvykęs į miestą pilietis, gali jausti magijos alsavimą Bleumonte. Tai vieta, kur nerealūs dalykai tampa labai realūs.



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 pokylių salė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Niklaus Mikaelson
avatar
posts : 715
hugs & kisses : 44
Credit : xdarkestshadow
RašytiTemos pavadinimas: pokylių salė   2017-04-23, 20:37


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-28, 21:35

Vos tik laikrodžiui mušant kvietime nurodytą laiką, Macaria jau kaukšėjo link salės, kurioje šį vakarą vyko pokylio renginys. Laforet niekada nebuvo žymi tokios tematikos vakarėlių mėgėja, nors reikėjo pripažinti, kad aprangos kodas ją savotiškai žavėjo. Visgi ne kas vakarą pasipuoši tokia suknele, o ir progų tam dažnai nebuvo. Priartėjo prie salės, šalia kurios stovėjo keletas kostiumuotų vyrukų. Įteiktas kvietimas į rankas ir durys buvo pravertos. Kaip ir tikėtasi salė buvo išties papuošta įspūdingai. Gėlės, šviesos, subtilūs muzikos instrumentų garsai, grojančių muzikantų, užkandžiais ir brangiais gėrimais nukrauti stalai, bei padavėjai. Vienam iš jų kaip mat prisistačius prie Astrid, su padėklu pilnu šampano taurių, mergina paėmė vieną, linktelėdama vaikinui ir žengė toliau į salės gilumą. Nebuvo tikra, kad čia bus pakankamai jai pažįstamų asmenų, bet... gal viskas nebus taip blogai, kaip įsivaizdavo. Gurkštelėjusi kiek per saldaus gėrimo, stabtelėjo prie užkandžių stalo, už kotelio atsargiai trūktelėdama vyšnaitę nuo pyragėlio. Gal niekas už šį nusikaltimą jos nenubaus?
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-28, 22:11

Madingai vėluodamas į pokylį atvyksta ir pats Tobias. Kreivas, įžūlaus pasitikėjimo savimi prieskoniu atsiduodantis šypsnis ir prie vyro smakro pakyla pakvietimas į šį renginį, įkalintas tarp smiliaus ir viduriniojo piršto. Kryptelėjęs į šoną galvą ir dar reikšmingu, perdėto gerumo žvilgsniu pažvelgęs į apsauginį, Joel praplatino savo kreivą šypsnį, kol tik gavęs leidimą įeiti, padavė popierių jam duris atidariusiam vyrukui ir patapšnojęs šiam per petį, įžengė vidun. Melsvas, kiek susiaurėjęs vampyro žvilgsnį praslydo pro patalpą, vos keliom minutėm vis užkimbant už dailiomis suknelėmis išryškintų merginų formų, kol tik pasiėmęs vieną šampano taurę nuo praeinančios padavėjos, vaikinas žengė giliau į salės vidų. Keli žvilgsniai, keli šypsniai ir Christensen jau buvo apsuptas žavingų damų, pažinusių šį kūną. Kūną, kurį Joel užėmė dar visai neseniai ir visai mėgavosi jo teikiamais privalumais ir turimomis pažintimis. Lengvas flirtas, skambus juokas ir vis labiau tuštėjanti vyro taurė reiškė apie visai neblogai leidžiamą laiką, visgi jau senokai jis buvo didesnio masto pobūvyje ir tokiam dėmesio centre, tačiau neilgai trukus, vis nuklystantis vyro žvilgsnis susirakino ties viena dama, stovinčia kiek tolėliau nuo visos žmonių maišaties. Mandagiai ir gana skubiai atsiprašęs iš turimos draugijos, bei pasižadėjęs dar su jomis paplepėti, Tobias paskutiniu šypsniu apdovanojęs merginas, atsitraukė. Pasisukęs į ryškia, mėlyna ir visus linkius nuodėmingai išduodančia suknele pasidabinusią moterį, Joel neskubant pradėjo artėti. Vienu mauku ištuštinęs savo taurės turinį, vaikinas pakeliui susistabdė vieną iš padavėjų, ant kurio padėklo įtaisęs savo tuščią taurę ir pasiėmęs naują, patraukė ir vėl merginos link. It užhipnotizuotas moters grožio, vyras nesidairė. Viskas aplinkui tiesiog išnyko ir jo tiesus žvilgsnis dabar kibosi tik į merginą. Dar pora žingsnių ir Christensen jau stovėjo priešais Macaria.- mačiau ką padarei,- paslaptingas, žaismingas ir gilesnio tembro balsas praslydo pro vaikino lūpas, šioms išlinkstant į kreivą, valiūkišką šypsnį, o galvai pakrypstant kiek į šoną, it norint atidžiau nužvelgti Laforet veiduką.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-28, 23:16

Neskubėdama veltis į tuščius čia susirinkusiojo elito pokalbius, Macaria tiesiog mėgavosi profesionaliu instrumentų skambesiu, akimirkomis žvilgsniu vis nuklysdama į salės viduryje šokiu besisukančias poras, kartu vis sugaudama vyrukų žvilgsnius, bei šypsnius, į kuriuos nė nesivargindama atsakyti gurkšnojo šampaną. Paslėpusi tarp lūpų laikomą vyšnaitę, jau siekė kitos, kai šalia skambų muzikos derinio foną pertraukė gerai pažįstamas balsas. Akimirkos sutrikimas perėjo moters kūną, trumpos sekundės nuotrupai, rankai sustojant, traukti uogelę nuo pyragaičio, bet visgi nukabinusi vyšnaitę, paslėpė ją tarp dantukų, ir grubiai trūktelėjusi kotelį paliko jį ant stalo. – Nejaugi? Dabar teks mane paskųsti pyragėlių saugumo inspektoriams, - pašaipiam žvilgsniui užkabinus vyro priešais veidą, sarkastiškai kryptelėjo lūpų kamputį aukštyn, jau glausdama prie jų taurę, pajaučiant kaip lūpos buvo suvilgomos saldaus, burbuliukų perpildyto gėrimo. – Būčiau dėkinga, jei tiesiog apsimestum manęs nepažįstantis, ir dabar išmetęs tą savo įprastą idiotišką šypseną, nueitum, - perdėtai maloniai nusišypsojusi Tobijui, it aplinkiniai išties nieko negebėtų suprasti, moteris nusisuko nuo jo, dėmesį sukoncentruodama ties grojančiais muzikantais ir šalia, šokančiomis poromis. Mažiausiai kieno šį vakarą kompanijos norėjo ši mergina, tai buvo būtent jos buvusiojo. Ne todėl, kad jam vis dar jaustų neapykanta. Ne, ji to nebejautė. Pyktis reikštų vien tai, kad šiam niekšui kažkuria dalimi vis dar būtų neabejinga. Jausmai jam, nebeegzistavo. Viena kas dabar siejosi su juo, tik nuoga ir atvira tuštuma. Šaltis, bei noras kuo mažiau jausti tos neigiamos energijos sklindančios nuo jo.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-29, 00:37

Ne kiekvienam nusišypso sėkmė gauti antrą ar net trečią galimybę ir toliau kvėpuoti. Tačiau, Tobias pasirodo buvo laimės kūdikis. Jis net neklausinėjo kodėl jam buvo suteikta ši galimybė, nenorėdamas tampyti sėkmės už ūsų, priėmė tai kaip dar vieną dovaną tęsti savo gyvenimą. Galbūt jį kažkiek net pakeisti. Bet visgi, su kūnu atėjęs naujas gyvenimas Joel’ui atnešė ir savo praeities bagažą, kurį Christensen turėjo pats apžiūrėti, suprasti ir priimti kaip dalį savo naujojo - aš. Merginai akivaizdžiai išgirdus vyro pastabą, Joel praplatino savo šypsnį, melsvu žvilgsniu perbėgant Macari’jos suknelės kontūrais. - nagi, nejau tai būtu smagu?- klausiamai iškilęs antakis, įrėmino po juo besislepiantį paslaptingą žvilgsnį, kaip tik šią akimirką grįžusį ir įsikibusį į rudo atspalvio išmargintas gražuolės akis. - verčiau tai pasilaikysiu kaip kompormituojančią medžiagą padedančią man gauti daugiau laiko su tavimi,- gudrus ir suktas Tobias žvilgsnis kiek susiaurėjo, jam žaismingai pamerkiant akį ir lūpas apvedant liežuvio galu, kol tik priglaudęs prie jų taurę, gurkštelėjo gomurį kutenančio šampano. Vampyrui visada patiko Astrid nepalaužiamas charakteris ir užsispyrimas, todėl dabar, po tiek laiko, vėl išgirdus tą patį prieskonį jos tariamuose žodžiuose, vampyras pasijuto kaip įkvėpęs gryno, išsiilgto deguonies gurkšnio į savo plaučius. Tiesa, Astrid sekantys žodžiai jį kiek suglumino. Na taip, ji buvo ragana ir turėjo tikrai nepaprastų sugebėjimų, ką net pats savo kailiu šis vyras galėjo išbandyti, bet nejaugi ji Joel taip greitai perprato? nejau jo nuomonė apie gerą savo tikrosios tapatybės slėpimą buvo gerokai perdėta? Neparodydamas sutrikimo, Christensen susiaurino savo žvilgsnį,- o kodėl turėčiau tai daryti, gražuole? ką tokio Tau padariau?- saldus, gilaus tembro balsas dabar tylesniu, kiek gundančiu tonu slydo pro vyro lūpas, jam nerūpestingai mostelint ranka, laikančią taurę šampano, į šoną,- nejau tikrai taip bijai, kad kas sužinos apie tavo slaptą vyšnių kriminalą?- lengvas, nepiktybiškas pašaipumas, murmtelėjimu praskyrė vyro lūpas, Tobias vis dar nepaleidžiant kreivo šypsnio iš savo lūpų ir dabar prilinkus, atsiduriant pavojingai arti moters kūno. Taip arti, kad net jo karštų garų persipildęs alsavimas, glostė atvirą moters kaklo odą.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-29, 19:30

Akivaizdų, kad jei tik Macaria būtų žinojus, kad Tobias tai pat dalyvaus šiame vakarėlyje, nusitaikęs būtent drumsti jos ramybę ir gerą nuotaiką, mergina būtų čia nė nesirodžius ar bent, pasirūpinusi sau palydovą, taip užkertant kelią šiai netikusiai ir visai nepageidaujamai kompanijai. Bet jau regis buvo kaip buvo. Vieną ką ji dabar galėjo padaryti, tik stengtis greičiau jo atsikratyti. Vaikino žodžiams liejantis pro jo lūpas, Astrid abejingas, pašaipos prieskonio jaučiamas žvilgsnis stebėjo Joel akis, kurios šlykščiai klaidžiojo jos kūnu, - Tuomet jau geriau, atsisakysiu šio smagumo, mieliau pasimėgaudama inspektorių dėmesiu, - kartus šypsnis perliejo moters lūpas, smakrą pasitikinčiai kilstelint aukštyn, pro akis praleidžiant tam erzinančiam jo akių mirksniui. Kaip jis išvis drįso dar su ja kalbėti ir lyg niekur nieko flirtuoti po visko, apsimesdamas, kad net nesupranta, dėl ko ji taip su juo elgiasi. Aišku, tokių aukšto lygio niekšų kaip Christensen, buvo reta. Tačiau jo burnai ir vėl prasivėrus, muziką pertraukiant pasklidusiems klausimams, brunetės kūną net perliejo pasipiktinimo banga, kurios jau nebuvo seniai jautusi, - Ir jis dar drįsta to klausti.... Tyčiojiesi?, - iškėlė antakį, smeigdama į jo akis, savo žvilgsnį, net akimirkai surakindama tvirtai žandikaulį. Jam pasisekė, kad čia jie buvo apsupti žmonių. Mat taip menkai trūko, kad čia pat jį paverstu degančiu fakelu, ir jei ko pasigailėtų, tai tik to visai neblogo kostiumo, kuriuo jis buvo šį vakarą pasipuošęs. – Tu kasdien daraisi vis bukesnis, - galiausiai susitūrėjusi savo emocijas, nusprendžiant, kad šis asmuo nė nevertas dar nė vienos jos nervų ląstelės, toliau stebėjo šokančią liaudį, kol pajutusi, jį priartėjant dar arčiau jos ir karštam Tobias alsavimui atsimušant į jos kaklą, ji kiek suraukė nosį ir lengvu rankos judesiu, atmetė savo plaukus nuo peties, tiesiai jų galiukais vožteldama per jo palinkusį veidą prie jos, - Gal eik geriau, kažkam kitam pašnopuok į kaklą, nes kad ir ko čia sieki.... įbauginti, vilioti.... tik tuščiai gaišti laiką. – žengusi menką žingsnelį į šoną, taip atsitraukiant nuo šviesiaplaukio kūno, Laforet, nė nepažvelgdama į jį, gurkštelėjo dar šampano.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-29, 20:50

Na pasirodo karma visgi egzistuoja. Norėjęs pradėti naują gyvenimą ir net naiviai tikėjęsis, kad jo praeities klaidos ir nemalonios pažintys dings, kartu su paskutiniu atodusiu savo tikrąjame kūne, vyras dabar buvo priverstas susidaryti kiek kitokį ateities vaizdą. Jam dabar nebuvo žinoma ar mergina pyko ant tikrojo jo ar ant šio kūno, bet faktas tas, kad su ja nebus taip lengva susidraugauti. O dar sunkiau ir pasiekti tai, ką jis užsibrėžė.- auč,- žaismingai suraukęs kaktą Tobias tarstelėjo, prisidėdamas ranką su taure prie krūtinės.- skaudini mane, mieloji,- caktelėjęs liežuvio galu, vyras palenkė savo galvą šiek tiek į šoną ir kiek primerkęs akis suktai pažvelgė į gražuolę priešais. Nagi, nejau jo draugija buvo tokia bloga? Klausydamasis tolimesnių Macarij’os žodžių, Joel vis dar lūpose laikė savo kreivą, kiek įžūlu šypsnį, it specialiai erzindamas damą. Nors tiesą sakant tai buvo tik jo natūra.- aš? tyčiojuosi?- pirštų pagalvėlėmis įsirėmęs į savo krūtinę, Christensen kiek ložtelėjo atgal, klausiamai iškeldamas antakį ir nepatikliai, nekaltai sužiūrėdamas į Laforet.- tikrai ne, negalėčiau,- nuleidęs ranką sau prie šono, o kitą, su taure, kilstelėjęs sau prie lūpų - gurkštelėjo, taip suvilgydamas lūpas ir spėjusią išdžiūti burną,- kuom bukesnis? kad pasiteiravau ką tau tokio padariau? nagi, brangute, galėtum tiesiog atsakyt ir jau būtume tame pačiame puslapyje,- nerūpestingas, tačiau saldus Tobias balsas, lengvai slydo jo lūpomis į erdvę, perskrodžiant čia grojančią instrumentų sudiriguotą melodiją, jo lūpose laikantis tam pačiam šypsniui, kol laisva ranka, truktelėjusi švarko atlapą link nugaros, pirštais įslydo į kostiumo kelnių kišenę. Tik staiga gavęs Astrid plaukų sukeltą antausį, Joel taip ir sustingo, pravertomis lūpomis ir linksma nuostaba veide. Po trumpų kelių akimirkų, atsitokėjus, vaikinas tyliai nusijuokė kiek atsitiesdamas, ir pirštais, apglėbusiais šampano taurę, pasitryndamas užgauta skruostą. Nieko kol kas nesakydamas, Christensen timptelėjo lūpų kampus žemyn ir vienu gurkšniu pabaigęs šampaną, tuščią stiklą padėjo ant stalo netoliese, netrukus pasisukdamas ir žengdamas prie moters. Ranka tvirtai apsivyjęs Astrid liauną liemenį, vampyras glustelėjo damą prie savo krūtinės,- deja, bet mano planas šį vakarą praleisti būtent su tavimi, tad tau, princese, teks kaip nors su tuo susitaikyti,- dabar kiek reiklesnis, bet vis dar suktas ir saldus, gilaus tembro apvainikuotas balsas užgavo jų balsų įkurdintą tylą, Tobias lūpose kyptelint nuodėmingai grėsmingai ir valiūkiškai šypsenai.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-30, 03:53

Macaria nė negalėjo tiksliai prisiminti akimirkos kuomet Tobias ją pirmą kartą sužavėjo. Žinoma tai tikriausiai buvo jo dailus veidelis, ta sukta šypsena, dar labiau pabrėžianti galantiško, savimi pasitikinčio vyro išvaizdą. Kuri tam atsispirtų? Profesionaliom vilionėm, flirtui ir milžinišku dėmesio antplūdžiui, priverčiant moterį jaustis išties ypatinga. O tuomet, ragana kaip tik jautėsi vieniša. Poreikis žmogiškos šilumos, artumo užpildant vienišus vakarus, ėmė viršų, suteikiant priėjimą beveik nepažįstamajam  prie jos jausmų. Ir tai buvo klaida. Būtent ta, kurią ji pakankamai greit suprato. Jų santykiai nesitęsė ilgai, kaip ir akivaizdu, jos pačios jausmai. Gal net išties per mažai jį buvo pamilusi, gal tam tiesiog pritrūko laiko ir visa tai, pasisuko tik į gerą. – Gal tai ir būtų tiesa, jei išties turėtum jausmus, - pašaipus lūpų krypsnis palietė jos veidą, vangiam žvilgsniui stebint šį pigų vampyro spektaklį. Laforet žinojo, kad kai kurie šios jo rūšies padarai išties turėjo širdį, jausmus. Mylėjo net kur kas stipriau už eilinius žmogelius, bet... ši raganėlė taip pat žinojo ir tai, kad buvo dalis kraujasiurbių, kurių viduje buvo tik aklina tuštuma. Ir būtent Christensen priklausė šiai grupei. Vyrui netrukus labai jau vaizdingai ėmus reikšti, kad šis tikrai iš jos nesityčioja, Astrid ir toliau nė nebandydama tikėti nors vienu jo žodeliu, pavartė akis, nenoriai girdėdama tą erzinantį balsą, svaičiojanti apie tai kaip regis jo atmintis kažkur dingo jam nesuvokiant, ką pats padaręs. – Ah.. taip atleisk, klydau, tu nesidarai bukesniu, akivaizdu, kad jau natūraliai toks esi, - menku petukų krestelėjimu, užbaigusi šiuos žodžius, vangiai nužvelgė vyrą visu ūgiu, pasukusi galvelę į šoną, kol vėl gražinusi dėmesį į šokančiuosius, stebėjo vieną porą, kurį tiesiog buvo panirusi į liepsnojančio tango žingsnelių sūkurį. Po menko ir ne tiesioginio moters antausio Joel, nieko toliau netariant, po trumpos minutėlės net labiau atitolstant, Macaria sąmonė trumpam užtvindė pergalės skonis. Net akimirką sau leidusi pagalvoti, kad išties pavyko nusikratyti šio vaikino, kitą... jo tvirta ranka jau gaubė tamsiaplaukės liemenį, jos smulkų kūną priverčiant prisispausti prie jo. Kaip mat išsiplėtusios akys, piktai smingančios į Tobijo mėlį, ir įsitempęs kūnas, rankomis, kartu su laikomo šampano taure, įsiremiant į jo krūtinę, stengiantis atsitraukti, - Tuč tuojau mane, paleisk, - kone iškošusi per sukąstus dantis, ragana primerkė akis, magijos pagalba imdama palaipsniui čirškinti vampyro smegenis, keldama vis stiprėjantį galvos skausmą. Jei jis manėsi su ja galėsiantis daryti ką nori... skaudžiai klydo.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-30, 16:24

Susiaurėjęs, tiriamas žvilgsnis smigo į Macarijos šokoladiniu atspalviu nuspalvintas akis. Bandant surasti atsakymus į jam rūpimus klausimus, taip nekreipiant per didelio dėmesio į jos tariamus, panieka ir pašaipumu persisunkusius žodžius. Jie šią akimirką teikė mažiausiai informacijos. Tik menkai užvertęs akis į Astrid išsireiškimą apie bukumą, Tobias kilstelėjo vieną lūpų kamputį viršun ir jau su laisva, nuo taurės, ranka pasikasė skruostą.- o tu kaip visada mėgsti vaikščioti per aplinkui,- caktelėjęs liežuvio galiuku, ir savo melsvu žvilgsniu perbėgęs per susirinkusios minios veidus, Joel galiausiai ir vėl sugrįžo prie neitin maloniai ir draugiškai nusiteikusios savo pašnekovės. Bet vis tiek geresnės nei daugelis čia susirinkusiųjų. Laikydamas jau merginą savo glėbyje, Tobias iš lūpų niekaip netrynė ciniško šypsnio,- kodėl turėčiau?- saldus ir nekalto atspalvio apgaubtas tonas praslydo pro Christensen lūpas, kaip tik tuo momentu pajaučiant kaip galvoje įsiplieskia liepsnos. Joel glėbys kaip mat atlaisvėjo, bet vis dar kalino merginą, kol vyras kita ranka, ištraukęs ją iš kelnių kišenės susiėmė už galvos, pirštais sugniauždamas plaukų sruogas. Vis stiprėjantis skausmas, privertė vampyrą tvirtai surakinti žandikaulį, taip sulaikant skausmingą riaumojimą savo viduje, o akis stipriau užsimerkti. Tačiau, vietoje to, kad jis paleistų moterį, Tobias kaip tik tvirčiau ir grubiau priglaudė ją prie savęs,- tik tiek tesugebi, gražuole?- pro sukastus dantis, iškošti pašaipaus tono žodžiai, buvo nulydėti skausmingo bet kreivo Christensen vyptelėjimo, jo akims, žybsinčioms tomis ugnimis, kurios darkė jo smegenis, susmingant į moters. Aiškiai šis vyrukas buvo mazochistas.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-04-30, 21:03

Viena ką gyvenimas kiekvieną galėjo išmokyti tai, kaip apginti save. Kaip stoti priešais juos skaudinusius asmenis, ar besiruošiančius tai padaryti, šaltai, bejausmiai ir abejingai. Iš esmės, Macarijos prigimtis buvo kitokia. Jos šeima, visada buvo nusitaikiusi į šviesą. Gėri, atlaidumą, ir tikėjimą tuo, kad asmenys gali keistis, jiems suteikiant antras ar trečias progas, bet... ši moteris buvo linkusi vadovautis gyvenimo pamokomis. Savo praeities žingsniais ir neleisti, tiesiog nesuteikti progos vėl kažkam jausti galintis ją valdyti, paveikti. – Vaikščiojimas per aplinkui, jei nepasiduodu tavo kažkokiems kvailiems amnezijos žaidimams?, - akimirkai suraukusi antakius, kitą jau pašaipiai nusijuokė, pati net sunkiai įtikėdama, kad Tobias galėjo net taip profesionaliai vaidinti, kad nieko nepamena. Žinoma, jis žinojo viską ir žaisdamas dar vieną savo žaidimą, siekė ir toliau tyčiotis iš jos, akivaizdžiai net mėgaudamasis savo darbais ir pamintu šios moters orumu. Vis stipriau siunčiamas skausmas į vampyro kūną, gilino moters žvilgsnį į Joel veidą, kuriuo ji tiesiog vėrė jo kūną, tarsi išties kiekvienas šio vaikino skausmingas raumens virpesys jai kėlė tik didesnę energijos dozę. Net jei ir tikrasis, stiprusis pyktis buvo palikęs raganos kūną, reikėjo pripažinti, kad sukelti į orą net likusias to dulkes, Christensen tiesiog tobulai sugebėjo. Tikėdamasi, kad jo rankos pagaliau atsilaisvins iki tiek, kad ši pajėgs išsilaisvinti iš padaro gniaužtu, vietoj to, buvo tik dar tvirčiau įkalinta. Žinoma ji galėjo daugiau. Kelti dar stipresnę agoniją, siekiant vampyrą priversti susiriesti ant šio parketo, o gal net laužyti jo kaulus, vėl ir vėl iš naujo, kai tik jie sparčiai sugytų, bet... Astrid nesiekė papildomo vakarėlio dalyvių dėmesio, kuris dar būtų susijęs su šiuo šviesiaplaukiu. – Jei būtume vienu du, parodyčiau daugiau, - piktai vyptelėjusi, galiausiai staiga nutraukė skausmą, žvilgsniu perbėgdama per aplink juos esančius žmones ir tik pastebėjusi kelis smalsius žvilgsnius, lyg niekur nieko šyptelėjo. – Gal tiesiog pasakyk, ko iš manęs nori, ir greičiau visa tai baikim, - vangiai sustačiusi lūpas, kilstelėjo antakį, šokoladiniam žvilgsniui, sugrįžtant prie jo akių, kai tuo tarpu rankos ant jo krūtinės susigniaužė į smulkius kumštukus.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-01, 00:02

Įkypus ir žaismingas žvilgsnis, glostė Astrid veido bruožus, Tobias ausims mėgaujantis saldžiu, muzikos natų sumaištį permušančiu, merginos balsu. Buvo gana ciniška iš jo pusės taip elgtis su šia dama, tačiau jis keistai tuo mėgavosi. Tas suirzimas ir pašaipumas jo neatgrasė, o atvirkščiai - tik dar labiau traukė. It koks galingas magnetas. Nepasiekiama ir viliojanti žvaigždė. Ji atrodė žavingai. Tos menkos raukšlelės įsimetusios jos jaunos ir švelnios odos įrėmintoje kaktoje, akyse žybčiojanti priešprieša bet kokiam šio vyro elgesiui, o balse girdimas neigiamų jausmų prieskonis. Tai buvo tai kas nemenkino jos grožio, o jį tik pagilino.- taip,- trumpas žodis it paukštis išskrido į erdvę, vyrui atsainiai gūžtelint plačiais pečiais ir nerūpestingai timptelint lūpų kampus žemyn. Nors tai skambėjo gan kvailai, bet jam reikėjo atsakymų, kuriuos jis buvo pasiryžęs išgauti bet kokiu būdu. Jei ne iš jos, tai iš ko nors kito. Vis stiprėjantis skausmas, tiesiog plėšė Joel smegenų daleles, sukeliant nepakeliamą agoniją. Sukeliant tikrą čirškinamų smegenų pojūtį. Tačiau, net ir toks dalykas, neprivertė Christensen atitraukti savo rankos nuo liauno gražuolės liemens. Vyras būdamas vampyrų armijoje tikrai ne vieną ir ne du kartus mėgavosi štai tokiomis galvoje vykstančiomis terapijomis, todėl kiek pasikankinęs jis tapo atsparesnis skausmui. Jei teisingiau, dabar jis juo mėgavosi. Su vis didėjančiomis moters galiomis, Joel lūpos platėjo į didesnį, nors ir skausmingą, šypsnį, netrukus pro sukąstus dantis pasigirstant beprotiško juoko užuomazgoms, o jo akims, nors ir prisimerkusioms nuo agonijos liepsnų, ciniškai įsikimbant į jį gręžiantį Macarij’os žvilgsnį. Taip, jis nebuvo iš tų, kurie pasiduotu taip lengvai.- bet kur ir bet kada, princese,- pagaliau pajutęs palengvėjimą, vampyras tyliai ir žaismingai sušnypštė, netrukus perbėgdamas liežuvio galu per išsausėjusiąs lūpas. Raganaitei pagaliau nutraukus savo abra kadabra burtus, Joel sunkiai šnopuodamas atpalaidavo kūno raumenis ir kiek atsitiesė. Pasekęs dar Astrid žvilgsniu, Tobias taip pat keliems smalsuoliams šyptelėjo kreivu šypsniu ir paragintas merginos tolimesnių žodžių, atsisuko,- žinoma,- paslaptingam šypsniui nutvieskus jo lūpas, Joel pamerkė merginai akį, kiek atsitraukdamas,- pirmiausia pageidaučiau, jog suteiktum man malonumą su Tavimi pašokti,- kiek palinkdamas į priekį, Tobias ranką užkišo sau už nugaros, kol kitą, kuri vos prieš akimirką laikė apglėbusi damos liemenį, ištiesė link Astrid, taip nebyliai jos paprašant duoti savo ranką ir sutikti su juo pašokti.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-01, 14:30

Vienintelė tikrai neišvengiama tiesa, veikiausiai buvo ta, kad Macaria buvo pati kalta, tikėdama tokiu, kaip Tobias. Nors ir skaudžiai jos gyvenime randą palikę vampyrai, kartu atėmę vienus iš galimų geriausių jos metų, ji vis tiek tikėjo kai kuriais iš jų. Kai kuriais net per greit, ir per lengvai. Trumpas Joel atsakymas, tik iššaukė dar vieną pašaipų moters šypsnį. Dar kartą įsitikinant, kad net dabar jame nebuvo nieko, kas ją žavėtų, kas ir vėl trauktų, it šis priešais ją esantis kūnas, būtų tik kiautas prisiminimo, tolimos jos praeities, kuri jau seniai buvo praradusi savo prasmę jos širdyje. Vaikinui akivaizdžiai lengviau atsikvėpus, jai sustojus spraginti jo mažas smegenėles, brunetė pavartė vangiai akis, jo balsui vėl pasigirstant ore. Net šie regis jo turėję virsti meilūs kreipiniai, jai tik kėlė atmetamą reakcija, dar labiau erzinant šią raganą. Kartu ir vėl susiviliojant pasiųsti dar vieną bangą agonijos, vien tam, kad užčiauptų jo šlykščius, ciniškumo persisunkusius meilikavimus. Kitą akimirką, jo tvirtai rankai pagaliau atleidus savo gniaužtus, nuo Laforet liemens, ją taip paleidžiant tamsiaplaukė net lengviau atsikvėpė, pirštukais papurendama savo plaukus, ir kartu nužvelgdama savo suknelę, nežymiai pataisant dekoltė skyrimą. Tik vėl Christensen balsui užgavus jos ausis, atkreipiant taip kartu jos dėmesį, jo galantiškam palinkimui link jos, kviečiant šokiui, Astrid labiau atsitiesė, šokoladines akis, nuo jo akių, nuleidžiant į jo ištiestą link jos ranką. Suvaidintas švelnus šypsnis, užgavo rausvas lūpas, žvilgsniui grįžtant prie jo akių, kol tik trumpą akimirkos dalį, žvelgusi tiesiai į jas, pravėrė lūpas, trumpam žodeliui, - Ne, - ji išties nesiruošė su juo šokti. Vėl kęsti tą visiškai nepageidaujamą jo artumą, nuo kurio dar tik minutėlę buvo išsilaisvinusi. Bei kartu taip duoti leidimą, liesti jos kūną, kas šokiu metu, būtų tiesiog neišvengiama. – Gali dabar prieiti jau ir prie sekančios dalies, - vangiai kilstelėjusi antakiuką, pagaliau užbaigė vis dar laikomoje taurėje šampaną. Kaip tik priėjus padavėjui su padėklu, tuščią stiklą, išmainė į dar vieną taurę gelsvo gėrimo.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-01, 16:43

Klaidos nėra tai ko galėtum išvengti savo gyvenimo kelyje. Vieni jas daro mažesnes, kiti didesnes, tačiau, kad ir kaip ten bebūtu jos vis tiek egzistuoja. Todėl net toks ‘tobulas’ asmuo kaip Marcus, yra jų pridaręs per visą savo ilgą egzistenciją. Viena jų, Macarijos privertimas praleisti su juo naktį, prieš jos valią, ir tai, kad ir kaip keistai kažkam skambėtu nėra pats maloniausias prisiminimas jo pasąmonėje. Net alkoholis, suvartotas tą vakarą, nepadėjo jam užmiršti savo darbo. Todėl net jei daug kas netiki, jog visą gyvenimą šikniumi prabuvęs vyras gali pasikeisti, jis yra pasiryžęs su šio naujo kūno pagalba tai kažkaip pataisyti. Bent menka dalimi. O ypač šiai raganaitei. Vos jo lūpas apleido žodžiai su pakvietimu šokiui, merginos veide išlinko dirbtinis švelnumas ir draugiškumas, aiškiai nurodantis, kad teigiamo atsako jam nevalia išgirsti. O tai pasitvirtino vos po akimirkos - balsiai. Vyro lūpas iškreipė kreivas, giliai iš gerklės atsklindant tyliam sukrizenimui,-  nesakysiu antros dalies, kol neįvykdysi pirmosios, nejau nenori, kad viskas kuo greičiau baigtusi?- klausiamai kilstelėjęs antakį, Tobias kiek praplatino savo kreivą, suktą šypsnį, vis dar neatsitiesdamas ir laukdamas merginos sutikimo. Taip dar papildomai pritraukdamas ir aplinkinių dėmesį. - taigi, Macaria, dar kartą klausiu, ar suteiksi man malonumą su Tavimi pašokti?- kryptelėjęs galvą į šoną, Christensen nekaltai sužiuro į Astrid. Taip, gal jai ir nebuvo malonu su juo bendrauti ir panašiai ir gal jis per daug ją spaudė, tačiau, kaip kitaip priversti žmogų į tave pažvelgti kitaip nei verčiant daryti tai, kas gali pakeisti jo nuomonę? Juk duodamas erdvės ir laisvės ne visada pasieksi to ką nori. Nebent tik menką nuolankumo trupinėlį, mestelėtą tavo pusėn it kokiai elgetai. Ir beto, juk ne prie altoriaus vedasi, o tik menkam, trumpam šokiui.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-01, 19:58

Jei tik Macaria žinotų tiesą. Jei išties bent kruopelyte savo minčių, įtartų Tobia esantį visai ne juo. Kad jos būtent buvęs, kurį dabar taip karštligiškai kaltino išdavyste, buvo veikiausiai jau pakankamai laiko miręs, o jo vietoje, jo kūne buvo būtent tas asmuo, tas vampyras kuris vos viena naktimi, vienu savo poelgių sugebėjo ją sužeisti taip, kaip tik baisiausiai galėjo būti sužeista moteris. Jos kūno išniekinimu. Laforet, tikrai taip ramiai priešais jį nestovėtų. Trokštų šio vargano padaro, kūną sudraskyti savo pačios rankomis į mažiausius gabalėlius, net jei jai... su jos tik žmogiškomis jėgomis nebuvo įmanomą. Ji vis tiek to trokštų. Net jei jo kūnas nebuvo jo, jis vis tiek jaustų tą skausmą, gal ir per maža, ir visai neatitinkanti josios, bet.... jai išties būtų gera, dievaži, ji tikriausiai it tas pamišęs maniakas, mėgautųsi jo krauju ant savo kūno ir juoktųsi... karčiai, tačiau nuoširdžiai, ant jo palaikų. Bet Astrid dabar tiesiog žvelgė į tas melsvas akis, nors ir pastebėdama pasikeitimus, tačiau nė neįtardama jų tikrosios priežasties. Marcuso niekada ji nepažinojo tiek, kad atpažintų kitame kūne, o Tobajas.... su lig jo išdavyste, ji suprato, nepažinusi ir jo. Vampyrui taip ir neatsitiesiant, vis toliau atkakliai laikant ištiestą link jos ranką, pareiškiant, kad be pirmos dalies, jis neatskleis ir antrosios, ragana giliai įkvėpė. Gal ir galėjo, dabar pat, apsisukti iškaukšėdama iš šios patalpos, bet... greičiausiai šio vyro užsispyrimas verstų ją vytis, ar tiesiog vėl kada susidūrus, kas buvo labai tikėtina gyvenant tame pačiame mieste, vėl visa tai pradėti iš naujo. Galiausiai jau po pasikartojančio klausimo, praėjus dar keliomis ilgomis akimirkomis, merginos liauni pirštai prigludo prie Joel delno, - Vienas šokis. Ir rankas laikai savo vietose, - vos primerkusi tamsaus rudumo žvilgsnį, juo gūviai smigo į šviesiaplaukio akis, kartu kilstelint ir smakrą. Tai nebuvo kompromisas, o veikiau taisyklės, kurių jis privalėsiąs laikytis. Šampano taurė laikoma rankoje, vėl buvo padėta ant padavėjo padėklo, jau atlaisvėjusia ranka, suimant ilgos suknelės audinį, kurį kiek kilstelėjo pataisant, bei pasiruošiant žengti link salės vidurio.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-01, 20:44

Daugelis pataria būtinai prieš imantis kažko apsvarstyti visus už ir prieš, nepulti į viską stačia galva. Suvokti ar tai gera mintis ar verta išmetimo į šiukšlių dėžę ir judėjimo pirmyn. Na akivaizdu, kad šis vampyras kaip tik šiuo patarimu ir nepasinaudojo. Dabar veikdamas ir atkakliai siekdamas Macarij’os, jis neitin galvojo apie ateitį. Taip, apsvarstė ką ir kaip darys tam tikrais atvejais, kaip turėtu atrodyti tas jos sieloje palikto rando sumažėjimas ir jo kaltės išpirkimas, bet vieno dalyko jis nenumatė. Kas nutiks, kai Astrid sužinos jo tikrąją tapatybę. Kas bus kai jam netikėtai išsidavus ar kažkam leptelėjus apie jo egzistavimą šiame kūne, raganaitė supras, kad tas pats asmuo, sužalojęs ją baisiausiu įsivaizduojamu būdu, dabar yra šalia ir bandydamas prisigerinti, su ja bendrauja lyg niekur nieko, bei bando įsipaišyti į jos gyvenimą. Tai tikrai nebus malonu ir gražu. Turbūt net jo įdėtos pastangos į viso šio įvykio užglaistymą ir nustūmimą į pačius giliausius merginos ir jo pasamonės kampus, bus šuniui ant uodegos ir net galimai pagilins Laforet turimą randą.Tačiau, kaip visada jis apie blogiausias baigtis nė negalvojo mastyti. Kelios ilgos laukimo minutės ir iš merginos lūpų pasigirdo netiesioginis sutikimas šokiui. Tobias lūpų linkis praplatėjo, jam švelniai suimant Macarijos pirštus į savo delną ir beatsitiesiant kilstelint kitą ranką į orą it pasiduodant,- turi mano pažadą,- pamerkęs merginai akį, Joel linksmiau šyptelėjo ir giliau įkvėpęs, bei palaukęs kol ši padės į šalį savo taurę, kartu su Laforet pajudėjo pokylių salės vidurio link. Pakeliui žvilgtelėjęs į DJ kabiną, Christensen nebyliai ištarė žodį “Tango”, taip vos po akimirkos, raganaitei ir pačiam vyrui atsistojant vidurį patalpos, ir leidžiant ausis užgauti Tango melodijos, pirmiesiems akordams. Tobias lūpas iškreipė kreivas, žaismingas šypsnis, ir jis laikomą gražuolės ranką kilstelėjęs aukštyn, o laisvą įtaisęs po Astrid mentimi, prisitraukė ją arčiau savęs ir jau po sekundėlės žengė pirmuosius šokio žingsnelius, savo žvitriam žvilgsniui leisdamas įsikibti į merginos šokoladinį žvilgsnį.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-02, 04:19

Astrid iš esmės visada vengdavo savo sielą juodinti neigiamais jausmais. Stengdavosi į pasaulį žiūrėti pozityvumu. Nors ir patyrusi pakankamai skausmo ir pažeminimo, ji tikėjo rytojaus šviesa ir visgi žinojo, kad bent jos gyvenimas yra trumpas. Juo reikia mėgautis, išnaudojant kiekvieną akimirką, net jei jis ir koks nepalankus. Bet regis ne visada pavykdavo išlikti tokiai šiltai. Tobias lyg savaime kėlė jai kažkokias vidines neigiamas vibracijas, nors ir tikint, kad dėl šiojo išdavystės ji jau nebepyko. Kad visi tie jausmai jam buvo likusi tuštuma. Tačiau vis tiek kažkas ją trikdė, kažkas lyg žadindamas naują pykčio dozę, atmetinėjo bet kokį šio vampyro teigiamą gestą jos pusėn, lyg pats jos kūnas nujaustu šalia ko išties ji buvo. Jiems pajudėjus link šokių aikštelės, Laforet jau mintyse ėmė gailėtis šio savo sprendimo. Sutikimo šokti su juo, lyg viskas čia būtų gerai, ir jie... tarsi seni draugai mėgautųsi vienas kito kompanija. Žmonių šurmulio fone, pasklido tango natų garsai. Giliau kveptelėjusi oro, užpildant didesnę ertmę plaučiuose deguonimi, ji jau stovėjo priešais Christensen, leisdama jam prisitraukti ją arčiau savo kūno. Kairiosios rankos delną lengvai uždėjusi ant šviesiaplaukio peties, jau su lig pirmaisiais tango žingsneliais, ranka užslydo aukščiau link jo sprando, jai kiek atsilošiant kartu įtempiant savo kūną, bet... jos žvilgsnis siekė kažkur į šalį. – Žinai, šokant nebūtina vien spoksoti, gali ir kalbėti, - galiausiai ji pažvelgusi į vyro akis, vangiai kilstelėjo antakį. – Šis šokis... tavo meilikavimai... Jei tuo sieki, panaikinti mano pykti... tik gaišti laiką. Neapykantos aš tau nebejaučiu, - nors jie ir judėjo šokio ritmu, tai netrukdė moters balsui, ramiai dėstyti vieną po kito žodžius. Ji troško kuo greičiau, perprasti šio vyro tikslą, perprasti jo kėslus ir tiesiog išties greičiau baigti šį varganą spektaklį. – Pati buvau kvaila, kad leidau sau tave palaikyti tikru vyru. Tu toks pat silpnavalis, kaip kiti. Silpnas, atsilaikyti prieš kitus sijonus. – pašaipiam šypsniui užgavus jos lūpų kampučius, ji tik nužvelgė Joel veidą, lyg dar kartą įsitikintu tuo, kokia jo išvaizda ir sudaromas aplinkiniams įspūdis, visomis kalbomis ir dėmesiu, buvo apgaulingas.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-02, 12:56

Tango žingsneliais judančios poros aplinkuj, jau atrodo buvo spėjusios įsisukti į Argentinietiškų aistrų liūną. Bet tik ne šiedu. Šaltis sklindantis nuo merginos, apgaubė juodu it smogas, ir buvo toks stingdantis ir jaučiamas, kad galėjai kirviu skaldyti. Tačiau, nekreipdamas į tai dėmesio, Christensen judėjo muzikos diktuojamu ritmu, akių neatitraukdamas nuo damos savo glėbyje, kuri vos po akimirkos šį jo veiksmą kandžiai pakomentavo. Kreivas šypsnis nutvilkė vyro lūpas,- žinau, bet tavo taip įvardytas spoksojimas, man įdomesnis nei kalbos,- lengvai pamerkęs akį, Joel viena ranka atitrūko nuo Laforet nugaros, šią truputi stumteldamas ir taip priversdamas visu grožiu išsiskleisti į šoną, it pavasarį sužįstančiai gėlei, kol tik vėl švelniai truktelėjęs raganaitę į save, už vis dar laikomos rankos, keliais apsisukimais susigražino ją į savo tvirtą glėbį. Laikydamas moterį nugara į save, pusiau apsikabinus jos liemenį, su ranka vis dar delne saugančia trapią ir liauną Astrid plaštaką, vaikinas nosies galu vos prisiliesdamas perbėgo per Laforet kaklą, įkvepiant jos saldaus aromato, ir virptelėjus nuo malonumo, lūpose iškreipiant kreivą, nelabai linksmą šypsnį, nuo sekančių moters žodžių.- labai abejoju, kad tikrai tas jausmas dingęs,- Švelniai, laisvu delnu praslydęs moters klubu ir ant jos pilvuko, Tobias nykščiu nupiešė apskritimą ant jos kūno ir jau po akimirkos saugiai pirštais grįžęs prie jos klubo, suktelėjo ją, ir vėl grąžinant Laforet į buvusią poziciją - veidu į jį.  Delną ir vėl įtaisęs ant merginos nugaros, po mentimi, vaikinas apsidairė,- tai štai kas,- giliau kvėptelėjęs ir gavęs atsakymą į tai dėl ko ši mergina buvo tokia atgrasi, Joel po kiek laiko lengviau atsikvėpė, kilsteldamas vieną lūpų kamputį viršun ir akimis susmigdamas į Macarijos,- mano kelionės po svetimus sijonus, iššaukė tokį tavo nepasitenkinimą,- kalbėdamas it tai čia jo darbas vyras mąsliai susiaurino savo žvilgsnį, kuriuo slystelėjęs Astrid veidu, “netyčia” nuklydo ir link jos išraiškingos dekoltė srities. Jis juk nekaltas, kad mergina šį vakarą nusprendė taip gundančiai apsirengti.  Tačiau, kažkas vyro viduje dilgtelėjo, it tai kas sklinda pro moters lūpas jį verstu prieštarauti,- o tu tuo tikra? na dėl mano nuklydimų tikrumo,- vos po akimirkos, net nesuvokdamas kodėl, bet vampyras į erdvę paleido šiuos žodžius, nurydamas gumulą gerklėje ir savo žvilgsnį gražindamas prie Laforet šokoladinio atspalvio išmargintų akių. Dėl kažko šis kūnas, dar turintis praeitos sielos užuomazgų stipriai priešinosi tokiems moters kaltinimams.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-02, 19:08

Laforet mėgo muzika. Visada. Nuo pat pirmų dienų, kiek tik ji pamena save, melodijos, natų skambesys ją gobė kasdien. It tai būtų neatsiejama jos dalis, sielos vaistai, kaip ir pasidavęs akordams kūnas, šokių judesiams. Tobias taip pat mėgo šokti. Ne kartą, jiems būnant drauge, vampyras vos tik išgirdęs kažkur fone jam patinkančią dainą, priversdavo Astrid su juo pašokti, net jei tai šokiui buvo visai neįprasta aplinka, jam buvo vis vien. Tai buvo vienos iš labiausiai jo žavinčių savybių – nenuspėjamas impulsyvumas ir gyvybingumas. Bet dabar Joel vedant šokį, ji negalėjo nepastebėti, kaip jo judesiai buvo pasikeitę. Žingsneliai, kurių ji nepažinojo, kurie buvo nauji šiam vyrui, it ji šoktų su visai kitu asmeniu. Jam ją kelis kartus apsukus ir sugavus glėbyje nugarą į ją, merginos kūnas dar labiau įsitempė vos ji pajuto, jo šiltą alsavimą ant savo odos. Tvirtai sukandusi dantukus, jo rankoms keliaujant jos kūnu, būtent taip, kaip ji pabrėžė, kad jis negalėsiąs, ji giliai įkvėpė, - Kaip matau nesugebi laikytis, net menkiausių pažadų, - pavarčiusi akis, jau buvo vėl apsukta tiesiai veidu į jį. – Jei nejaučiu neapykantos, nereiškia, kad atleidau ir elgsiuosi taip lyg nieko nebūtų buvę. Buvo. O išdavystės aš nepamirštu, - taip lyg ir paaiškinusi savo elgesio priežastis, ko ji išties net neprivalėjo daryti, šaltai vyptelėjo, vėl nusukdama žvilgsnį, kažkur jam pro petį. Tačiau, visi jo sekantys žodžiai, sugražino raganos tamsų smelkiantį kiaurai žvilgsnį į vampyro veidą, - Tu tikrai, to klausi?, - nė netikėdama tuo ką išgirdo, akimirkai net išpūtė akis, kol galiausiai patraukusi rankas, nuo šokiui įprastos pozicijos, atsistūmė nuo jo kūno, - Ties čia ir pabaigsim šokį, dėl to gali kaltinti savo idiotiškumą, - karčiu žvilgsniu perėjusi visu Christensen ūgiu, ji, apsisuko ir iškaukšėjo iš salės vidurio, link gėrimo stalo, kur buriavosi kai kurie žmonės. Vos tik Macaria žengė arčiau, vienas vaikinas pasiūlė jai įpilsiąs gėrimo, ir ji sutiko. Dabar būtų veikiausiai sutikus su bet kokio kvailio, draugija, kurio idiotiškumas vis tiek neviršytų šviesiaplaukio su kuriuo tik ką šoko. Negana to, kad visą vakarą jis ją erzino vaidindamas savo atminties praradimu, dar ir drįso klausti ar ji išties buvo tikra, dėl jo išdavystės. Nuo kada glamžymasis su kitomis yra traktuojamas kitaip, taip... ji nematė intymesnių detalių, ir dėkui dievui dėl to, bet... to buvo pakankama.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
I just want you to be happy. And naked.
avatar
posts : 698
hugs & kisses : 184
Credit : GIF: Tumblr, o koduotė: BLØØDXSTAIN.
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-02, 20:11

Šokis buvo gana didelė šio vyro ir jo šeimos dalis. Net jei jie tais laikais ir nebuvo turtingiausi savo kaime, bet tam tikrus turtingųjų privalumus ir jie sugebėjo įdiegti savo šeimos rate. Ir vienas tų privalumų buvo šokiai. Rinkdamiesi senoje smuklėje kiekvieną penktadienį, po darbų ir kitų veiklų, visi žemesnio luomo žmonės linksminosi muzikos diktuojamo ritmo sukūryje. O jei kam būdavo didesnio noro įmantresniems žingsneliams išmokti, pamokos, tekainuojančios kelis grašius buvo dėstomos trečiadieniais, tų pačių žmogelių, kurie tarnavo ir patiems turtuoliams. Ir šias pamokas lankė štai šis vampyras, kartu su savo jaunėlėmis seserimis. Todėl nekeista, kad dabartiniai jo žingsneliai aiškiai skyrėsi tiek nuo kūno savininko išmoktų, tiek nuo aplinkui besisukančių porų. Tyliai sukrizenęs, vaikinas tik nekaltai, kiek suktai šyptelėjo. Jis juk nežinojo, kad bus taip sunku laikytis šio savo pažado, prieš leisdamas jam apleisti jo lūpas. - būtu gerai, jei tik tiek,- atsainiai sau po nosimi burbtelėjęs, Tobias žvilgtelėjo merginai už nugaroms ir tik trumpai sekundes suraukęs antakius, giliau kvėptelėjo. Merginai staiga atsišliejus, Joel kilstelėjo klausiamai antakį, kol tik caktelėjęs liežuvio galu pakreipė galvą į šoną, į Macaria pažvelgdamas kiek vangiu žvilgsniu. Jis paprastai, gal kiek per tiesiai paklausė, o ši iširdo lyg Christensen būtu pasakęs kažką įžeidžiančio. Nieko netaręs, o tik išklausęs tamsiaplaukės žodžių, Joel atsitiesė nusekdamas jos nulinguojantį užpakaliuką ir vos pastebėjęs naujai prisistačiusį prie jos bernužėlį, surakino žandikaulio liniją, griežtu, persėjančiu žvilgsniu nudiegdamas jaunuolį. Seniau jis būtu sekęs merginai įkandin ir dar papildomai užkandęs tuo lipšniu jaunikaičiu, tačiau suprasdamas, kad tai tik pablogintu ir taip nepavydėtiną situaciją, Tobias kelis kartus giliai įkvėpė - nusiraminimui. Užkišęs švarko atlapą sau už nugaros, Christensen įsikišo ranką į kelnių kišenę ir pirštais persibraukęs per plaukus atgal, sustojęs ties savo sprandu, šį spustelėjo, dabar įdėmiu ir susiaurėjusiu žvilgsniu nuklysdamas prie merginos,- mes dar susitiksime, raganėle,- kreivas, paslaptingas šypsnis iškrypo vampyro lūpose, jam dar kelias akimirkas pagręžiant žvilgsniu Astrid ir jau po akimirkos, apsisukant ant kulno, link išėjimo. Tvirti žingsniai, pradėjo drebinti pokylių salės grindis, Joel žingsniuojant išėjimo link, kur dar pakeliui mandagiai atsiprašęs jį pasilikti maldaujančių merginų, vampyras dingo.


I know that dress is karma, perfume regret. You got me thinking 'bout when you were mine, And now I'm all up on ya, what you expect. But you're not coming home with me tonight


Atgal į viršų Go down
Macaria Ástrid Laforêt
avatar
posts : 1040
hugs & kisses : 204
Credit : grafika maniškė(vivoprohodie). koduotė: starboy
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   2017-05-03, 00:18

Gavusi iš nepažįstamo vaikino gėrimą, Laforet gana greitai jį susikračiusi, apsimestinai klausėsi savo naujos kompanijos tauškalų, vis dirbtinai šyptelėdama ir linktelėdama taip vaizduojant, kad išties jai nors kiek domino pokalbis, bet... ji nieko negirdėjo. Nė nesistengė suprasti girdimų vaikino pokalbio nuotrupų. Vidinis nervų kamuolys vis dar šliaužė jos viduje, nė nepastebint, kaip iš pokylių salės išėjo Tobias. Po gero pusvalandžio, pagaliau visgi nusprendus, kad šis vakaras jai jau baigtas, ir geriau čia būnant tikrai nebus, atsisveikino su vaikinu, mandagiai atsisakydama jo palydos ir paliko šį vakarėlį.


i’m your carnal flower, i’m your bloody rose. pick my petals off and make my heart explode. i’m your deadly nightshade, i’m your cherry tree. you’re my one true love, i’m your destiny.


Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: pokylių salė   

Atgal į viršų Go down
 
pokylių salė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Enchanted Tragedy :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: